Nuo alinančių dietų iki visiško badavimo... Ne vienas iš mūsų esame tai išbandę sunkioje kovoje su savo nuosavu kūnu. Ar susimąstome, kas iš tikrųjų tada vyksta su mūsų organizmu ir kokie pavojai slypi už vos ne panacėja tapusio gydomojo badavimo? Tuo labiau, kad badavimas kiekviename organizme palieka individualius atgarsius, o ir mes patys skirtingai reaguojame į tokį drastišką elgesį su savimi. Todėl prieš pradėdami badauti sužinokime, apie ką perspėja medikai.
Badauti draudžiama, jei yra:
Išreikštas galvos smegenų pažeidimas. Esant galvos smegenų traumai, organizmas paprasčiausiai nesugebės adekvačiai reaguoti į stresinę būklę.
Garbus amžius – daugiau kaip 60 metų. Šiame amžiuje žmonės gana dažnai serga chroniškomis ligomis. Esant tokioms ligoms badauti draudžiama, nes pažeisto organo resursai ir taip yra išsekę. O papildomas stresas, toks kaip badavimas, bus labai pavojingas.
Žymus organizmo išsekimas, pavyzdžiui, po sunkios ligos. Tokiu atveju žmogaus organizme nebėra maitinančių medžiagų atsargų, energetinių resursų, kurie padėtų jam atsilaikyti badavimo metu. Badavimo pasekmė bus dar didesnis išsekimas.
Bet kokios ligos, jų paaštrėjimo metu. Jau pats ligos eigos pasunkėjimas – stresas organizmui. Jis meta visas jėgas kovai su liga. Šiuo laikotarpiu organizmui pačiam reikia daugiau vitaminų, mikroelementų, baltymų, riebalų ir angliavandenių. Jei mes neduosime jam būtinų medžiagų – jis gali pasinaudoti esamomis atsargomis, bet kai jos išseks, organizmas liks visiškai bejėgis kovoje su liga.
Bet kokio pobūdžio navikai, nepriklausomai nuo to, kur jie yra. Navikas „išsiurbia“ iš organizmo visas jį maitinančias medžiagas. Žmonės, sergantys navikinėmis ligomis ir taip atrodo išsekę. Jei šiuo metu dar ir ims ir badauti, navikas „sutrauks“ į save visas atsargas. Organizmas neturės kuo sulaikyti naviko augimo, nes sveikosiose ląstelėse paprasčiausiai nebebus maitinančių medžiagų.
Išeminė širdies liga. Sergant išemine širdies liga normaliam širdies raumens darbui nepakanka maistinių medžiagų. Koronarinės kraujagyslės, aprūpinančios širdį krauju, blogai atlieka savo funkcijas. Pakartosime dar kartą, kad badavimas – tai stresas. Badavimo metu suaktyvėja organizmo hormoninė sistema. Skydliaukė išskiria daugiau hormonų – adrenalino ir noradrenalino. Šie hormonai veikia širdies raumenį, verčia jį smarkiau dirbti. Todėl badaujant pastebimi dažni stenokardijos priepuoliai, o jei dar padidėja ir fizinis krūvis, galima sulaukti ir infarkto.
Cukrinis diabetas. Anksčiau minėti hormonai turi priešingą insulinui poveikį – trukdo ląstelėms įsisavinti gliukozę. Dėl to cukraus kiekis kraujyje dar labiau padidėja.
Skydliaukės hiperfunkcija (tireotoksikozė) – tai liga, kai skydliaukė gamina per didelį kiekį hormonų (trijodtironino – T3 ir tiroksino – T4). Aktyvi skydliaukės hormonų gamyba aktyvina baltymų, angliavandenių bei riebalų apykaitą, dėl ko pakinta įvairūs organai: širdis, kepenys, kaulai, centrinė nervų sistema, oda, antinksčiai, lytinės liaukos. Badaujant skydliaukė išskiria dar daugiau hormonų, o tai gali išprovokuoti kitą, retai, bet pasitaikančią pavojingą gyvybei, tireotoksikozės komplikaciją – tireotoksinę krizę.
Kraujo ligos. Ši ligų grupė – plati. Navikinės kraujo ligos – leukozės, mieloleukozės. Esant maitinimosi sukeltoms anemijoms, susijusioms su kokios nors medžiagos trūkumu, pavyzdžiui, geležies – geležies deficitinių anemijų atveju, galima tik apsunkinti ligos eigą, neduodant organizmui tos medžiagos, kurios jam kaip tik labiausiai reikia.
Esant ūmiai tuberkuliozei, kai dėl infekcijos organizmas yra nusilpęs. Visos jėgos jau mestos kovai su infekcija. Infekcija – tai vėl gi stresas. Jei jį papildysim dar kitu stresu – badavimu, galime sulaukti to, kad infekcija – Kocho bacila (tuberkuliozinė lazdelė) išplis po visą organizmą. O tai savo ruoštu apsunkins ligos eigą.
