Situacijų gali būti pačių įvairiausių, tačiau tinkamai atlikus namų darbus galima išvengti nereikalingų problemų.
Kartu su Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ atstovu spaudai Renaldu Gabartu atkreipiame vairuotojų dėmesį į svarbiausius dalykus, kuriuos būtina žinoti bei patikrinti, kad atėjus tikriesiems žiemos šalčiams, kaip mėgstama sakyti, problemos neužkluptų netikėtai.
Padangų reikšmė
Nors ir pasikeitėte vasarines padangas į žiemines, tai dar nereiškia, jog viskas tuo turėtų ir apsiriboti. Itin svarbu atkreipti dėmesį į padangų būklę bei praktiškai įvertinti jų sukibimo su kelio danga efektyvumą.
„Bene svarbiausia žiemos sezono metu – geros padangos. Kartais žmonės pasikeičia padangas ir galvoja, kad tai užtikrins jų ir keleivių saugumą. Bet naudojant tas pačias padangas keletą sezonų jos praranda savo savybes, nudyla iki kritinės 3-4 mm ribos.
Į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir nepagailėti investuoti pinigų į naują padangų komplektą. Tai yra vieta, kur nelabai gali sutaupyti. Visi svarbiausi automobilio elementai priklausomos nuo padangų. Jei sukibimas prastas, tai jokia elektronika neišgelbės“, – teigia R. Gabartas.
Anot jo, pasikeitus eismo sąlygoms, vairuotojams reikia neskubėti ir prisitaikyti prie jų: „Net jei esant slidžiai kelio dangai automobilis įsibėgėja pakankamai greitai, tai dar nereiškia, jog taip pat paprastai pavyks ir sustoti. Vairuotojai turėtų išbandyti automobilio stabdymo efektyvumą saugioje vietoje, kur nėra kitų transporto priemonių.“
Viskas per skubėjimą
Po žvarbios nakties vairuotojams dažnai tenka skirti nemažai laiko paruošti automobilį kelionei. Suprantama, kad visi skubame į darbus, spręsti kitus reikalus, bet tinkamai nepasiruošus automobilio gali kilti pavojus padaryti avariją.
„Rytais yra tekę matyti automobilių, kurie dalyvauja eisme su vos nuvalytu priekiniu stiklu. Suprantu, kad žmonės skuba, bet nuo matomumo priklauso net 90 proc. kiekvieno vairuotojo veiksmų.
Pasitaiko tokių vairuotojų, kurie pagalvoja, kad nusivalys delno dydžio sniego sluoksnio plotą nuo lango ir važiuos. Taip, važiuojant variklis įšyla greičiau, bet kol tas nutiks, praeis gana daug laiko ir per jį gali nutikti kokia nelaimė.
Reikia važiuoti nusivalius visus langus – ne tik priekinį, bet ir galinį, šoninius. Priešingu atveju važiuosite iki pirmos problemos. Jei neturi bent minimalaus matomumo, tai nevažiuok“, – pataria „Transekta“ atstovas.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį į transporto priemonių langų plovimo skystį. Anot jo, vairuotojai neskuba keisti plovimo skysčio iš vasarinio į žieminį tol, kol temperatūra stipriai nenukrenta žemiau nulio ribos:
„Visi žino, kad jei pas kažką likę vasarinio skysčio, tai prie neigiamos temperatūros jis gali užšalti. Noriu pasakyti ir tai, kad vasarinis bei žieminis ant priekinio stiklo patenkantis purvas stipriai skiriasi savo savybėmis.
Vasarą daugiausia problemų kelia vabzdžiai, o žiemą susidaranti purvo plėvelė nuo alyvos, padangų dulkių, suodžių ir kt. Tokiam purvui nuvalyti reikia specialios sudėties žieminio plovimo skysčio.“
Problemos iš vidaus
R. Gabartas taip pat atkreipia dėmesį į vieną dažnai vairuotojų daromą klaidą, kuri vėliau turi nemalonių pasekmių.
„Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, vairuotojai pradeda visu pajėgumu naudoti salono šildymo prietaisus. Tad važiuojant automobilis stipriai prikaista. Taip iškyla grėsmė, kad transporto priemonės viduje kaupsis drėgmė.
Į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Visų pirma dėl perteklinės drėgmės gali ledu iš vidaus pasidengti priekinis stiklas. Taip pat drėgmė gali pakenkti viduje esantiems elektros prietaisams“, – tikina R. Gabartas.
Tad prieš paliekant automobilį stovėti po kelionės rekomenduojama jį išvėdinti. Kelias minutes palikite praviras automobilio dureles, kad temperatūrų skirtumai lauke ir viduje išsilygintų. Taip pat specialistai pataria po salone esančiais kilimėliais patiesti senų laikraščių, kurie sugeria drėgmę.
Beje, jei dar to nepadarėte, tai būtinai nusipirkite durelių gumoms skirto silikono tepalo ar purškalo. Taip išvengsite nemalonių situacijų, kai automobilių durelių gumos prišąla.
Rankinio stabdžio dilema
Atvėsus orams ir pablogėjus vairavimo sąlygoms, įprotis nenaudoti rankinio stabdžio gali virsti ne tik lengvų nuriedėjimų, bet ir kur kas rimtesnių eismo įvykių priežastimi.
Tarp vairuotojų sklando mitas, kad kai šalta esą geriau rankinio stabdžio nenaudoti, nes jis gali prišalti ir tuomet nepajudėsi iš vietos. Tačiau toks įsitikinimas teisingas tik vienu atveju – jei stabdžių sistema nėra tvarkinga. Tad ir pradėti reiktų nuo patikrinimo ar jis veikia tinkamai, o jei ne – būtinai susitvarkyti ir neignoruoti problemos, kuri gali turėti skaudžių pasekmių.
Jei automobilio stabdžių sistema tvarkinga, rankinis stabdis turi būti naudojamas nuolat. Nenaudojamas jis kaip tik gali tapti papildomų gedimų priežastimi, nes nejudančias stabdžių sistemos dalis gali paveikti korozija, drėgmė ar dulkės, o ir jo remontas tada gali kainuoti kelis šimtus eurų. Bet tai – ne blogiausia, kas gali nutikti. Jei tokį tausotą ir nejudintą rankinį stabdį pabandysite įjungti kritiniu momentu, jis tiesiog nesuveiks taip, kaip tikimės, arba kaip tiks taps priežastimi, kodėl vieną rytą nepajudėsite iš vietos.
Manymas, kad nenaudodami rankinį stabdį tausojame – visiškas mitas. Jis yra visos stabdžių sistemos dalis, kurią ir reikia naudoti, o ne kažkaip specifiškai tausoti, todėl jį rekomenduočiau naudoti visada, kai išlipama iš automobilio. Net ir tada, kai vieta, kurioje paliekamas automobilis, yra lygi, palikti automobilį su mechanine pavarų dėže tik su įjungta pavara nepakanka, būtina naudoti ir rankinį stabdį.
