Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis prieš keletą metų būdamas Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotoju garsiai kėlė klausimą dėl „kabinetinės liustracijos“. Tuo metu jam bei daliai URK narių kilo pagrįstų įtarimų, kad ne vienas šalies diplomatinėje tarnyboje dirbančių ir aukštas pareigas užimančių pareigūnų liustraciją praėjo tuometinių specialiųjų tarnybų vadovų kabinetuose. Įtarimai rimti ir iki šiol neišsklaidyti. Visuomenė šiuo klausimu taip pat tyli. Gal užmiršo? Gal kiti skandalai užgožė šią, tuo metu buvusią labai aktualia, problemą?
„Kabliustrantų“ atsiradimas
Dirbdamas praėjusios kadencijos Seime (dar būdamas opozicijoje), A.Ažubalis labai aktyviai kėlė šį klausimą. Ir tikrai – juk ne juokas. Jei įtarimai pasitvirtintų – tai būtų tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui. Todėl ne kartą buvo kreiptasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) paaiškinimų, reikalauta tyrimo. VSD veikė kaip visada: delsė, išsisukinėjo ir t.t. Kol pagaliau viskas pritilo...
Jei kabinetinė liustracija iš tiesų vyko, tai reikštų, jog ši specialioji tarnyba (arba jos vadovai) įgijo svertą manipuliuoti tokiais „kabliustrantais“ ir naudotis jais taip, kaip manytų esant reikalinga. Žmogeliai-kabliustrantai, nuslėpę savo tamsią KGB'istinę praeitį nuo visuomenės, taptų paklusniais juos „pridengusių“ žmonių ar struktūrų įrankiais. Ne be pagrindo buvo įtariama, jog „kabliustrantais“, įtaisytais teisėsaugoje (taip pat ir teismuose), įvairiose institucijose bei kitose reikšmingose struktūrose, aktyviai naudojosi (ir, aišku, iki šiol naudojasi) plačiai visuomenėje žinomas „valstybininkų“ klanas. Net iki koktumo banalu tampa jau ir kalbėti apie tai, jog tokiu būdu yra paminami teisinės valstybės principai, teisingumas, viešumas ir t.t. Klanų šalyje į tai seniai niekas nebekreipia dėmesio.
Ministre, a-ū-ū...
Nušlamėjo rudenio lapais eiliniai rinkimai į Seimą, ir tas pats politikas A.Ažubalis, anksčiau pagrįstai kėlęs kabinetinės liustracijos problemą, atsidūrė valdžioje, tapo Seimo URK pirmininku. Jam atsivėrė kur kas platesnės galimybės ieškoti atsakymų į savo paties iškeltus klausimus. Tačiau entuziazmas paslaptingu būdu išblėso. Veiksmų nebuvo.
Iš užsienio reikalų ministrų atstatydinus, asmeninę užsienio politiką bandžiusį kurti karjeros diplomatą V.Ušacką, ministru tapo ne kas kitas, o pats p. Audronius Ažubalis. Taigi, gavo aukščiausią valdžią struktūroje, dėl kurios buvo kilę daugybė abejonių. Išorinių kliūčių tyrimui taip pat beveik neliko. Pasikeitė VSD vadovas. Juo tapo saugumiečio praeitimi nesusitepęs žmogus. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ėmė vadovauti tos pačios partijos (TS-LKD) atstovas A. Anušauskas. Liko tik politinės valios klausimas – inicijuoti, aiškintis, spręsti. Tačiau entuziazmas sužinoti teisybę dingo galutinai. A.Ažubalis nutilo. Nutilo, matyt, ilgam...
Tačiau problema neišspręsta. Įtarimai pasiliko. Save gerbiantis institucijos vadovas turėtų arba viešai atsisakyti savo kaltinimų, arba juos patvirtinti. Neapibrėžtumo čia negali būti. Klausimas nėra toks paprastas, kad jį būtų galima tiesiog užmiršti. Bet ministras A.Ažubalis, atrodo, užmiršo.
Su dėmėm ant mundurų
„Kabliustrantų“ darbas diplomatinėje tarnyboje (kaip ir kitose valstybės institucijose) yra neįsivaizduojamas. Taip pat, pagal įstatymus turėtų atsakyti tie žmonės, kurie tokią „liustraciją“ vykdė. Jie turėtų būti aiškiai įvardinti, kad ateityje nebegalėtų užsiimti panašiais nešvariais darbeliais. O svarbiausia – turėtų būti nuplauta juoda dėmė nuo diplomatinės tarnybos veido. Juk iki šiol daugumą sąžiningų diplomatų, didžia dalimi dėka ministro A. Ažubalio neveiklumo, priversti vaikščioti su nešvariais mundurais. Be to, toks neaiškumas kenkia visos šalies reputacijai, nes diplomatinė tarnyba yra mūsų valstybės veidas užsienyje.
Jei „kabliustrantai“ dar dirba URM, kas juos šiandien tampo už virvučių? Ar įtakos agentai yra užkonservuoti geresniems laikams? Kuomet pasigirs šeimininko įsakymas? O gal naujieji šeimininkai, KGB teisių perėmėjai, pasinaudoję situacija jau aktyvavo savo buvusius agentus?
Į tai gali atsakyti tik objektyvus tyrimas. Jo eiga ir rezultatai privalo būti vieši. Visi įtarimai privalo būti arba visiškai išsklaidyti, arba patvirtinti galutinai.
URM – prieglauda perėjūnams
Kaip žinia, be galimai kabinetinę liustraciją praėjusių diplomatų, užsienio reikalų sistemoje prieglaudą nuolat randą nemažai asmenybių su prieštaringomis biografijomis. Prisiminkime žymiausius: „rezervistą“ A. Valionį, V.Pociūno žūties uolų „tyrėją“ V. Ališauską, VSD skandalų „herojų“, „valstybininku“ laikomą D. Dabašinską. Ministrui šios kontraversiškos figūros neužkliūva. Neužkliūva jos ir šalies vadovei. Nors ambasadorių skyrimas yra būtent D.Grybauskaitės kompetencijoje.
Todėl galima teigti, kad tokia aukščiausių pareigūnų elgsena yra jau ne atsitiktinumas, o sistema. Kas sukėlė anksčiau tokiu principingu ir padoriu atrodžiusio A.Ažubalio atminties amneziją? „Valstybininkų“ URM sukurta šešėlinė architektūra neišmontuota iki šiol. Net nėra prielaidų teigti, kad ją bandoma išmontuoti, ir kad tai apskritai kada nors bus padaryta. Visagalė sistema tvirtai laiko vieną pagrindinių savo citadelių.
Todėl griežtai tenka kalbėti visuomenininkams ir žiniasklaidai. Tenka atšviežinti politikų ir pareigūnų atminties kerteles. Jei jokio judėjimo šia kryptimi ir toliau nebus, neliks nieko kito, kaip viešinti galimai kabinetinę liustraciją praėjusių diplomatų pavardes. Beje, keletas sąrašo pavardžių jau buvo paskelbtos žiniasklaidoje anksčiau. Tačiau ne visos.
Nėra nieko naujo po saule
Tapęs ministru, A.Ažubalis labai pasikeitė. Tapo pasimetęs, blankus ir nedrąsus. Jau ne pirmą dieną TS-LKD yra valdžioje, ne pirmą dieną p. A. Ažubalis dirba ministru - derėtų pakalbėti ir apie darbo rezultatus URM baruose. Ir pirmiausia, kaip vyksta žadėtas apsivalymas bei atsinaujinimas.
Nes visuomenė pradeda galvoti, jog A.Ažubalis nėra rimtas ir atsakingas politikas. Gal ministras viso labo tik koks „profesionalus opozicionierius“: kol buvo opozicijoje - kėlė klausimus, kai gavo valdžią - viską pamiršo.
Viskas vyksta kaip visada. Konservatoriai elgiasi panašiai, kaip savo laiku elgėsi socialdemokratai. Kol esi valdžioje – situacija tenkina. Kai iš jos esi pašalinamas – staigus praregėjimas ir apgailestavimai. Žodžiu, nieko naujo po saule.
