Lietuvos vadovams raginant, kad Lietuvos ir Švedijos elektros tiltas būtų pradėtas tiesti jau nedelsiant, Latvijos premjeras nežada atsiimti savo pasiūlymų ir iš dviejų Baltijos šalių išrinkti vieną siūlo Europos Komisijai, tvirtindamas, kad tą galima padaryti ir kitų metų antroje pusėje, rašo „Respublika“.
Elektros jungčių Baltijos regione svarbą pažymėjo ir trečiadienį bei ketvirtadienį posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) šalių prezidentai bei premjerai. Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad Taryba „remia Europos Komisijos iniciatyvą parengti veiksmų planą, kuris paspartintų jungčių tiesimą Baltijos regione“. Šiam tikslui darbo grafikas turi būti parengtas iki metų pabaigos.
Lietuvos diplomatai teigia, kad išvados padės gauti didesnę ES paramą, tačiau neoficialiuose pokalbiuose užsimena, jog projektų įgyvendinimui kartais „koją pakiša“ latviai. Teigiama, kad pamatę, jog Lietuva gali sulaukti didesnės paramos, Latvijos atstovai pastaruoju metu itin aktyviai kelia įvairius Lietuvai ne itin parankius klausimus.
Santykiuose su kaimynais minimos ir oro linijų bendrovės „airBaltic“ problemos Lietuvoje, kurios pažeidė itin įtakingu laikomo susisiekimo ministro Ainaro Šleserio interesus.
Latvijos atstovai savo ruožtu sako, kad Lietuva ir taip yra prisiėmusi daug įsipareigojimų, todėl jungties į Švediją projektą siūlo patikėti jiems. Latvijos Vyriausybės vadovas taip pat atvirai sako nesuprantąs, kodėl Lietuva vis dar kelia klausimą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, nors neigiamas atsakymas yra akivaizdus.
Briuselyje šią savaitę vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu ir po jo klausimus, susijusius su energetika, naujienų agentūrai ELTA pakomentavo Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Komentarai
Ivaras Guodmanis
Latvijos premjeras
Pasakėme, kad pasidalysime atsakomybe, nes Lietuva turi per daug atsakomybių. Turite uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, esate pagrindiniai akcininkai naujos Ignalinos atominės elektrinės projekte, esate partneriai Lenkijos ir Lietuvos jungtyje. Tai trys didelės atsakomybės. Kai norite turėti ketvirtą – jungtį su Švedija – mes pateikėme savo pasiūlymą, kad galėsime prisiimti atsakomybę dėl šio vieno klausimo – jungties tarp Latvijos ir Švedijos bei iki Lietuvos. Keturios atsakomybės vienai šaliai – per daug. Tai nėra lengva, tai turi labai didelį poveikį.
Europos Komisija vadovaus šiems dalykams – svarbu, kuris projektas yra praktiškesnis, geriau finansuojamas, kur teisiniai klausimai sprendžiami geriau. Galų gale sprendimą priims Komisija – ne Lietuva ir ne Latvija.
Dvišaliuose pokalbiuose tai išspręsti sunku. Aukšto lygio atstovų grupė spręs ne tik dėl jungčių, bet ir dėl kitų projektų finansavimo, pavyzdžiui, turime naują projektą statyti stotį Liepojoje, kur būtų įvairus kuras – daugiausia anglys, taip pat biomasė. Tai taip pat susiję su situacija dėl antrojo Estijos-Suomijos kabelio.
Ir svarbiausia – jungtys nebus veiksmingos, jei neįkursime realios rinkos Baltijos šalyse. Manau, kad sprendimas bus priimtas kitų metų antroje pusėje, kai ES pirmininkaus Švedija. O statybos galėtų prasidėti nuo 2010 metų. Nemanau, kad per vėlai. Jei prisiminsime, pastatyti jungtį nuo Estijos iki Suomijos taip pat užėmė laiko. Sprendimas turi būti priimtas remiantis racionaliais, o ne politiniais ar emociniais argumentais.
Valdas Adamkus
Lietuvos prezidentas
Čia yra Latvijos pozicija. Jei reikės, mes su jais kalbėsimės ir derinsime. Energetikos srityje Europa sutarė, kad Lietuva turi turėti užtikrintus energetikos šaltinius. Tam yra įvairių kelių ir galbūt gruodžio mėnesį bus surastas aiškus kelias, kuriuo eiti, ir tai bus finansuota. Buvo aiškiai pasakyta, kad Lietuva viena palikta nebus ir kiek reikės paramos, ES įsipareigojo ją duoti. Lietuva iki šio laiko dar nieko neatsisakė, nes tik gruodžio mėnesį bus svarstomi visi galimi energetikos šaltiniai, kuriais Lietuva galės apsirūpinti.
Gediminas Kirkilas
Lietuvos premjeras
Mes prašėme, kad Europos Komisijos pirmininkas Ž.M.Barozas arba jo įgaliotas žmogus tarpininkautų. Kalbėjau taip pat su Švedijos premjeru ir pasakiau, kad artimiausiu metu mes galime susitikti visi, prašome galutinio sprendimo. Komisija pažadėjo padėti šiuo klausimu.
Įsivaizduoju, kad artimiausiu metu Vilniuje arba Stokholme galėtų būti Lietuvos, Latvijos ir Švedijos susitikimas, dalyvaujant Komisijai.
Mes negalėsime uždaryti atominės elektrinės, jeigu mums nebus kokios nors alternatyvos, tarkime, iki to laiko – 2009 m. pabaigos – nebus pastatytas, pavyzdžiui, elektros tiltas su Švedija. Arba kokia nors kita alternatyva.
Jeigu žiūrėsime į „Swedlit“, tai, deja, mūsų partneriai latviai niekaip negali apsispręsti. Manau, kad dėl vidinių, partinių, politinių problemų. Bet mes esame pasiruošę. Todėl šiandien dalyvaujant prezidentui mes pasakėme Švedijos premjerui – mes rytoj galime pradėti projektą, mes turime viską. Bet negalime stumdyti visą laiką. Jie sako – jūs susitarkite su latviais, mes susitariame su latviais ir jie vėl pakeičia nuomonę. Tai ne Lietuvos kaltė, kad mes stovime. Esame pasiruošę tą daryti.
Vaidotas Beniušis
