Karolis Birgilas
Tik antimaterialistai gali teigti, kad automobilis tėra transporto priemonė. Be abejo, jis siejamas ir su statusu. Apie tai kalbant, dažniausiai visų akys krypsta į verslo pasaulio atstovus, taigi įdomu, ką renkasi jie.
Dažnai vadovo automobilis yra apgaubtas stereotipų, kartais net atrodo, kad verslo banginių skonis nesiskiria nuo nusikalstamo pasaulio atstovų.
Kinijos automobilių gamintojas „Shuanghuan“ 2007 metais Frankfurto automobilių parodoje norėjo pristatyti savo modelį, stebėtinai panašų į BMW visureigį X5. Įdomiausias yra šio modelio pavadinimas. Kinai drąsiai jį pavadino CEO. Išvertus i anglų kalbą tai reiškia kompanijos vadovo abreviatūrą. Nenuostabu, kad azijiečiai yra susidarę tikslią nuomonę apie Europos vadovų skonį.
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasikalbėjo su keliais Lietuvos verslo atstovais ir aiškinosi, kokiems automobiliams jie teikia pirmenybę.
Darbovietės įtaka
Vyriausiasis SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda vairuoja naujausio modelio dyzelinį 5 klasės BMW sedaną. Bazinė modelio su 2 litrų darbinio tūrio dyzeliniu varikliu kaina yra kiek daugiau nei 150 tūkst. litų. Viena iš pagrindinių priežasčių, renkantis šį modelį, pasak ekonomisto, buvo variklio ekonomiškumas. Svarbu pabrėžti, kad pernai tai buvo perkamiausias verslo klasės automobilis pasaulyje. Per metus iš BMW gamyklos klientams išriedėjo beveik 360 tūkst. tokių modelių.
„Vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis šį modelį buvo maža CO2 emisija. Ji atitiko vidines mūsų banko taisykles. Taip pat svarbu, kad šis automobilis taupus. Trečias dalykas – jo kaina buvo mažesnė už bendrovės siūlomą limitą, o konkurentų šioje kainų grupėje nemačiau.
Žinoma, pirmenybę teikiu vokiškos markės automobiliams“, – teigė G. Nausėda.
Identišką įmonės automobilių politiką atskleidė ir „Rokiškio pieno“ vadovas Dalius Trumpa. Jis akcentavo, kad įmonei nedera kištis, kokį automobilį turi vairuoti darbuotojas, kad ir kokias pareigas jis eitų.
„Mūsų kompanijoje yra priimta, kad automobilis žmogui, kuriam jis suteikiamas, turi patikti. Pagal pareigas darbuotojams suteikiamas kainos limitas ir jie gali rinktis sau patinkantį modelį“, – sakė jis.
D. Trumpa šiuo metu vairuoja 2010 metais Lietuvos metų automobiliu išrinktą „Subaru Legacy“. Verslininko pasirinkimą lėmė tai, kad jau seniai vairuoja keturiais ratais varomą automobilį ir tai jau yra trečias jo turimas „Subaru“. Šiandieninė tokio „Subaru Legacy“ kaina rinkoje siekia apie 60 tūkst. litų.
Patogumas ir stilius
Niekas negali paneigti teiginio, kad automobilis yra skonio reikalas. Yra transporto priemonių, kurios atrodo iškirtinai, bet jų grožio klausimas išlieka aštriausių, tačiau bevaisių diskusijų objektu. Toks yra „Porsche Panammera“.
„Turėjau „Mercedes“, „BMW“, „Volvo“, o dabar vairuoju „Porsche Panamera“. Rinkausi šį modelį, nes tai yra verslo klasės automobilis, kurį sukūrė sportinių automobilių gamintojas. Man labai patiko jo dizainas“, – savo pasirinkimą paaiškino „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.
Savo išskirtiniams modeliams „Porsche“ suteikia „Carrera“ pavadinimą dėl to, kad jie laimėjo kelerias iš eilės prestižines lenktynes „Carrera Panamericana“. Penkerių durų verslo automobiliui atiteko antroji lenktynių pavadinimo dalis. Naujo modelio kaina prasideda nuo maždaug 250 tūkst. litų.
Tokį pat modelį vairuoja „Topo grupės“ vadovas Aurelijus Rusteika. Jo nuomone, automobilis privalo būti patogus, jį turi būti smagu vairuoti. Būtent dėl šios priežasties verslininkas pasirinko sportiškąjį „Panamera“ modelį.
Patogumą pabrėžia ir „Norfos“ įmonių grupės vadovas Dainius Dundulis.
„Pirmenybę skiriu patikimumui, bet svarbu ir tai, kiek laiko praleidi automobilyje. Buvo laikai, kai per metus nuvažiuodavau ir po 100 tūkst. kilometrų. Esant tokiai situacijai, jei turėsi nekomfortišką automobilį, paprasčiausiai pervargsi“, – teigė jis.
D. Dundulis jau penkerius metus vairuoja „Mercedes“ flagmaną – S klasės sedaną. Šiuo metu rinkoje už šį automobilį reikėtų atseikėti bent 100 tūkst. litų. Žurnalas „Top Gear“ šį modelį buvo paskelbęs geriausiu 2006 metų limuzinu. Verslininkas pirmenybę teikia šio gamintojo automobiliams dėl patikimumo ir, savaime suprantama, laiko taupymo.
„Iš mano turėtų automobilių „Mercedes“ rečiausiai gedo, mažiausiai kartų teko apsilankyti autoservisuose. Nenoriu kalbėti apie visus, tačiau nesąmonė, kai nuvažiavęs 30 tūkst. kilometrų laiką gaišti autoservise, nes privalai susiderinti laiką ir neturi automobilio“, – pasakojo D. Dundulis.
Kalbėdamas apie automobilio stilių G. Nausėda atskleidė, kad yra neabejingas 1956 metais pradėtam gaminti „Jaguar XK140” dviduriui modeliui.
„Yra vienas filmas, kurį žiūrėdamas vietomis stabdau, kad apžiūrėčiau tą „Jaguar“. Tai grožio viršūnė. Žinoma, racionalus protas laimi, nes senas automobilis ne tik daug kainuoja, bet ir jo eksploatacija reikalauja didesnių investicijų“, – su šypsena dėstė ekonomistas.
Reprezentacija neturi kirstis su etika
Žymios Lietuvos verslo moterys nenoriai kalbėjo apie automobilius, tačiau „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė pasidalijo savo požiūriu apie šalies verslininkų skonį.
Jos teigimu, tikras verslininkas turėtų vairuoti reprezentatyvų automobilį, tačiau jis neturėtų būti toks prašmatnus kaip didieji „Maybach“ ar „Rolls Royce“ limuzinai. R. Skyrienės požiūriu, lietuviai renkasi prašmatnius automobilius, nes mūsų istorija susiklostė taip, kad sovietmečiu apie tokias mašinas buvo galima tik pasvajoti. Tačiau, pasak jos, yra viena sąlyga, leidžianti verslininkams rinktis prabangius modelius.
„Žinoma, pateisinu tik tokiu atveju, jei brangų automobilį vadovas perka iš asmeninių lėšų. Dažnai mašinos yra perkamos už įmonės pinigus, o darbuotojams mokamas minimalus atlyginimas. Čia priekaištas verslininkams – jei nori vairuoti prestižinį automobilį, turėtų atitinkamą dėmesį skirti ir savo darbuotojams“, – akcentavo ji.
R. Skyrienė šiuo metu vairuoja miesto tipo visureigį „Mazda CX7“, kurio kaina prasideda nuo 45 tūkst. litų. „Pagrindinis kriterijus renkantis automobilį buvo kaina“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad anksčiau žmonės labiau rūpindavosi, kaip nusipirkti automobilį, ir tik vėliau galvodavo apie būstą, bet laikai pasikeitė.
Verslas nebeliko tik „šaunių vyrukų“ reikalas, taigi sunku rasti bendrą formulę, kuo važiuoti renkasi verslo pasaulio atstovai. Galiausiai kainą ir prestižą įmanoma logiškai motyvuoti.
