„Žala yra padaryta nemaža. 3-4 mėnesius didžioji dalis žmonių mažai judėjo, – sako fizinio aktyvumo specialistas, mokytojas Dangis Varankevičius. – Karantinas sudarė visas sąlygas nesportuoti, o tai po kažkurio laiko atsilieps. Ypatingai jaunesniems vaikams, kurių fiziologinis laikas stiprėti yra dabar. Jie pajus didžiausią žalą – praktiškai bus praradę dvejus metus, kai galėjo siekti tam tikro meistriškumo“.
D. Varankevičius dirba profesinio mokymo centre „Žirmūnai“, kuriame atnaujintas treniruoklių salės inventorius ir įranga, pritaikant ją bendruomenės poreikiams.
Didžiausia gyventojų skaičiumi seniūnija Vilniuje, kurioje gyvena apie 12 proc. visų sostinės gyventojų, susiduria su panašiomis sveikatos problemomis, kaip ir daugumos kitų miestų žmonės – širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu. 2018 m. Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad Vilniaus mieste energingai fizinei veiklai bent po 30 min. reguliariai skiria vos 36 proc. suaugusiųjų.
Siekiant veiksmingai puoselėti Vilniaus Žirmūnų mikrorajono bendruomenės sveikatą, protinę ir fizinę pusiausvyrą, buvo inicijuotas projektas „Treniruoklių salės atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“, kuris bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Projekto tikslas – sukurti tinkamas sąlygas bendruomenės sportavimui ir fiziniam aktyvumui.
„Žirmūnų bendruomenė jau daugelį metų vykdo sveikatinimo ir sporto propagavimo veiklą. Dažnai organizuojame krepšinio, tinklinio, badmintono varžybas. Dabar turime naują vietą – sporto salę su nauja įranga. Labai smagu, kad mokymo centras priima gyventojus. Skatiname visus judėti ir sportuoti – nuo vaikų iki senjorų. Tokios vietos mums trūko – bendruomenei pasiekiamos treniruoklių salės neturėjome. Labai džiaugiamės, kad ji atsirado ir galime ja naudotis“, – nauja ir bendruomenei atvira vieta džiaugiasi Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“ pirmininkas Martynas Stanislovas Demšė.
Įgyvendinant projektą jau nuo praėjusių metų rudens buvo organizuoti mokymai ir žygiai su šiaurietiškomis lazdomis po Verkių regioninį parką Vilniaus Kalvarijų kryžiaus keliu. Karantino metu, atlaisvinus apribojimus, kai buvo galima grįžti į sporto sales ir sveikatingumo klubus, mokymo centras pradėjo kviesti Žirmūnų bendruomenę nemokamai sportuoti, būti fiziškai aktyviais, o pradedančiuosius mokė naudotis profesionaliais treniruokliais.
Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ atstovai tikisi, kad atnaujinta treniruoklių salė su šiuolaikiškais įrengimais ir galimybė ja naudotis vietos bendruomenei padės didinti gyventojų fizinio aktyvumo rodiklius.
„Šiuolaikinė visuomenė turi įvairių alternatyvų laiko leidimui – daug laiko užima socialiniai tinklai. Tokių dalykų prieš 15 metų nebuvo, todėl sportas užėmė žymiai didesnę laisvalaikio dalį. Nekalbu vien apie jaunimą, tai liečia ir dabartinius trisdešimtmečius ar keturiasdešimtmečius. Laiko leidimas internetinėje aplinkoje atima liūto dalį laiko iš sporto. Todėl tiek vaikų, tiek suaugusių sveikatos būklė yra ženkliai kritusi“, – sako D. Varankevičius.
„Nepamirškime, kad žmogus yra fiziologinė būtybė, kuri evoliucijos metu išsivystė tam, kad judėtų. Technologijos už mus daug ką išsprendžia ir savo kūno nenaudojame pagal paskirtį, o nenaudojamas dalykas dažniausiai rūdija“, – pridėjo jis.
Teikiama nauda – milžiniška
Pašnekovo teigimu, aktyvus sportas, ypač jeigu yra propoguojamas nuo jauno amžiaus, formuoja charakterio savybes – atsakingumą, užsispyrimą, patiriama sėkmė atsispindės asmenybėje.
Fizinis aktyvumas ypač svarbus tapo pandemijos fone – tiek dėl žmonių psichologinės būsenos, tiek dėl geresnio imuniteto.
„Daugybė tyrimų rodo, kad sportas yra puikus melatonino šaltinis, kuris iš esmės yra atsakingas už gerą nuotaiką. Toli gražu ne visas, bet dalį psichologinių problemų, sportas gali padėti išspręsti. Tai yra kaip alternatyva žalingų įpročių prevencijai.
Aktyvi fizinė veikla mažina daugiau nei 30 ligų atsiradimo tikimybę. Vien tokios statistikos jau pakanka“, – pabrėžia D. Varankevičius.
Ar sporto salė – būtina?
Nors aktyviai sportuojančių ir mažėja, tačiau pasirinkimo, kokia fizine veikla galima užsiimti – daugėja. Jeigu anksčiau kalbėdavome tik apie futbolą ir krepšinį, dabar galime lankyti įvairių šokių būrelius, praktikuoti kitas nišines sporto šakas.
Dažnas baidosi sporto klubų ir yra linkęs rinktis komandines sporto šakas ar tiesiog vaikščiojimą lauke. Tačiau specialistas pabrėžia, kad darbas sporto salėje yra būtinas visiems.
„Darbas su svoriais – jėgos pratimai yra privalomi ir būtini, ypatingai žmonėms, kuriems jau yra daugiau nei 25-eri. Kodėl? Nes visi vyresni nei 25-erių kasmet praranda raumenų masę. Kuo jūs vyresnis, tuo daugiau raumenų prarandate. Tai reiškia, kad jūsų kūno rėmas, ant kurio viskas laikosi, silpsta.
Sportuojant su svoriais yra stiprinami ne tik raumenys, bet sąnarių, kaulų sistema, griaučiai. Kuo ilgiau įdarbinsite raumenis, tiek visą organizmą, ilgiau liksite jaunesni“, – sako profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ mokytojas.
Auksinė taisyklė
Jeigu tik pradedate sportuoti arba grįžtate po ilgos pertraukos į sporto salę, tą darykite palaipsniui. Pradedančiųjų auksinė taisyklė – sportuoti 60-70 proc. pajėgumu.
„Tai neapkraus centrinės nervų sistemos (CNS) ir po truputį krūvį kelkite mėnesio, gal net kelių bėgyje. Jeigu iš karto sportuosite tokiu krūviu, kaip prieš pandemiją – kūnas patirs labai didelį stresą ir tai iš esmės nieko gero neduos. Galite patirti mikrotraumas, gal norėsite net mesti sportą, o sugrįžimas užtruks ilgiau“, – perspėja D. Varankevičius.
Reikia prisiminti ir tai, kad po ilgo nesportavimo periodo stresą patiria ne tik raumenys, bet ir vidiniai organai.
„Reikia pradėti sportuoti saugiai, o kai sutvirtėsite – kūnas ir raumenys bus labiau pasiruošę klaidoms. Prisiminkite, kad yra ne tik išoriniai, bet ir vidiniai organai – pavyzdžiui širdis, kuri patiria stresą didelio krūvio metu. Turime paruošti visą kūną, nes organai ir CNS taip greitai neatsistato, nepasiruošia kaip raumenys“, – pridūrė jis.
Svarbiausi komponentai
Tam, kad startas ar sugrįžimas į aktyvų fizinį gyvenimą ir sporto sales neapkarstų, D. Varankevičius pataria tai daryti su treneriu, kuris galėtų padėti tinkamai paskirstyti krūvį, nurodyti daromas klaidas.
Aukšto meistriškumo rezultatų nesiekiantiems žmonėms per savaitę užtenka trijų treniruočių su svoriais. Derėtų nepamiršti kardio krūvio, tempimų bei gero apšilimo. Ypač pradžioje žmonės naiviai tiki, kad kuo daugiau sportuoja, tuo yra didesnė nauda. Taip nėra, nes organizmas turi atsistatyti. Tam pakankamai aktyvias treniruotes reikia derinti su pilnaverte mityba ir kokybišku miegu“ – primena specialistas.
Vasarą nemaža dalis net ir aktyvių sporto klubų lankytojų į šiuos numoja ranka ir pažada sugrįžti rudenį. Toks požiūris klaidingas – tam, kad nebūtų prarastas pasiektas rezultatas ir raumenys neregresuotų, D. Varankevičius pataria net ir šiltuoju metų laiku bent du kartus atlikti jėgos pratimus prie skersinių ir kilnojant svarmenis.
Tokias treniruotes galima sėkmingai derinti ir su vasaros teikiamomis galimybėmis judėti gryname ore – pavyzdžiui, dalyvaujant žygiuose su šiaurietiškomis lazdomis, kuriuos organizuoja mokymo centras. Šio atstovai tikisi, kad bendra fizinė veikla ir sporto renginiai sudarys prielaidas naujoms iniciatyvoms ir veikloms, mažins socialinę atskirtį, didins jaunimo užimtumą, gerins bendruomenės sveikatą ir savijautą.
