Ką pirmiausiai turėtų daryti naujo išradimo savininkai? Kaip sužinoti, ar išradimas iš tiesų dar neturi analogų pasaulyje? Kodėl patentavimas svarbus ne tik siekiant apsaugoti savo išradimo komercinę sėkmę, bet ir vengiant teisinių nemalonumų? Šiuos ir kitus inovacijų vystytojams svarbius klausimus aptarė ekspertai tarptautinėje konferencijoje „Patentinės apsaugos sistemos pokyčiai Europoje“, vykusioje praėjusią savaitę Vilniuje.
Pasak diskusijos dalyvio, vieno iš išmaniojo stalo „TableAir“ išradėjų Luko Lukoševičiaus, pradedantiems inovatoriams ne visuomet pavyksta skirti deramą dėmesį išradimo apsaugai tiek dėl laiko, tiek dėl pinigų trūkumo. „Jau galvojame apie patentą, tačiau šiuo metu jis per brangus mūsų mažai įmonei. Be to, dabar visas mūsų dėmesys sutelktas į pardavimų didinimą. Matome, kad į mūsų produktą jau žiūri didesni žaidėjai, tačiau neturime kaip savo išradimo apginti“, – pasakoja L. Lukoševičius.
Valstybinio patentų biuro atstovo Arūno Želvio teigimu, nors patentavimas kainuoja nepigiai, Lietuvoje yra naudingų finansavimo instrumentų ir programų, kurios gali padėti tokioje situacijoje. Pavyzdžiui, kompensacija už patento naujumo paiešką Europos patentų tarnyboje (EPT).
„Patentavimas neišvengiamas, jeigu norite apginti savo išradimą, ir bet kuriuo atveju tai kainuos pinigų. Logiškiausia būtų kuo greičiau užpildyti nacionalinę paraišką patentui gauti. Iš pradžių užtektų ir jos, nebūtina iš karto siekti brangaus Europos patento, kurio kaina gali siekti keliolika tūkstančių eurų“, – sakė A. Želvys.
Jam pritaria ir Europos patentų tarnybos atstovas François-Régis Hannartas. „Jauniems išradėjams, kuriems trūksta laiko ir pinigų, patarčiau pradėti nuo pigiausio patento ir keliauti brangiausio link, – teigia jis, – tačiau galimi ir kiti naudingi žingsniai. Pavyzdžiui, EPT tinklapyje, nemokamoje ir visiems prieinamoje Espacenet duomenų bazėje, pasitikrinti, ar niekas dar nėra sukūręs ko nors panašaus Malaizijoje, JAV ar Brazilijoje, arba pasikonsultuoti su patentiniu patikėtiniu“ – atkreipė dėmesį Fr. R. Hannartas.
Ekspertų teigimu, patentas būtinas ne tik kaip originalios idėjos apsauga. Pradėjus prekiauti savo išradimu prieš tai neišsiaiškinus, ar toks išradimas dar nėra patentuotas, galima sulaukti rimtų nemalonumų.
„Kitame pasaulio gale įsikūrę patento savininkai gali paduoti nieko apie juos negirdėjusį išradėją į teismą. Yra atvejų, kai verslininkai, kurie dešimtmečiais prekiavo savo neužpatentuotais išradimais visame pasaulyje, buvo paduoti į teismą žmonių, kurie pirmi užpatentavo tokį išradimą vienoje šalyje. Tai gali pasibaigti didelio verslo uždarymu. O tokios nemalonios situacijos išvengti galima ir užpildžius paraišką nacionaliniam patentui gauti“, – dalijosi įžvalgomis Lietuvos patentinių patikėtinių sąjungos įkūrėjas Marius Jakulis Jason.
Diskusija vyko Valstybinio patentų biuro organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Patentinės apsaugos sistemos pokyčiai Europoje“, skirtoje paminėti Lietuvai svarbioms sukaktims. Prieš du dešimtmečius Lietuva ir EPT pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Taip pat šiemet sukanka 10 metų nuo to laiko, kai Lietuva prisijungė prie Europos patentų konvencijos – pagrindinio dokumento, reglamentuojančio intelektinės nuosavybės apsaugą Europoje, sakoma Valstybinio patentų biuro pranešime.
