Finansų konsultantas Arnas Markevičius tikina, kad dažniausiai į bnką paskolos atėję žmonės užduoda du pagrindinius klausimus. Pirmas – kuriame banke išduoda geriausias paskolas. Tačiau savaime aišku, jog atsakymo į šį klausimą nėra. Juk jeigu būtų vienas bankas, kuris duoda paskolas geriausiomis sąlygomis, tai kitų tiesiog nereikėtų. Antras klausimas: jeigu aš gavau 1,6 ar 1,8 procentų maržą, tai yra gerai, ar ne? Šitas klausimas, deja, taip pat neturi atsakymo, nes tai priklauso nuo kliento rizikos.
Tokie klausimai, kurių neverta kelti, dar nėra pati didžiausia bėda. Sudėtingesnė situacija kyla būtent todėl, kad neiškeliami tie klausimai, į kuriuos klausimus galima gauti ir kurie yra tikrai labai svarbūs.
Įvertinkite, ar galite tai sau leisti
„Imant būsto paskolas žmonės dažnai nebūna pasiruošę ir įvertinę savo galimybių. Jie supranta, kad dabar mokės tam tikrą įmoką už naują būstą, o tai yra labai emociškai lengva. Tačiau ko nesupranta, kad ta įmoka, kurią moka dabar, yra rekordiškai maža dėl rekordiškai mažų palūkanų. Ateityje jos tikrai kils ir bus vidutinės arba didesnės. Tad už pasenusį būstą, kuriam reikės remonto, asmuo jau mokės vidutinę įmoką“, - teigė Arnas Markevičius.
Finansų konsultantas visiems norintiems imti paskolą pataria pasitreniruoti ją turėti. Tai padaryti paprasta - tiesiog reikia bent pusė metų atsidėti vidutinę paskolos įmoką su 5 proc. palūkanų.
„Kai aš pasakau atsidėti, žmonės galvoja, kad tai lengva. Tačiau esmė ne tame, ar sugebės atsidėti, bet pažiūrėti kaip tu jautiesi, nes kelis mėnesius taip taupyti yra labai lengva. Galima gyventi tuos mėnesius be atostogų, galima gyventi be naujų automobilio padangų ir atsisakyti daugelio dalykų. Tačiau jeigu imi ilgąjį laikotarpį, tai žmogus turi pajausti, kaip jis jausis mokėdamas tą įmoką 20-30 metų“, - įrodinėjo A. Markevičius.
Eikite derėtis, o ne prašyti
Pašnekovas pasakoja, kad dar prieš derybas dėl paskolos reikia žinoti kokios būsto paskolos norite ir suprasti kas yra parašyta sutartyse. Tačiau viena iš didžiausių klaidų yra nusiteikimas. Žmonės ateina į banką neteisingai nusiteikę, jie nesidera, o prašo paskolos.
„Žmogus turėtų įsivaizduoti, kaip atrodo aptarnavimas, kada perki prabangų automobilį. Kaip jis turėtų jaustis, kaip jam turi atsakyti į visus klausimus ir nelikti neaiškumų, turi vaišinti kava ir t.t. O lietuviai ateina į banką prašyti būsto paskolos. Tai tas pats, kas nueiti į „Mercedes“ saloną ir prašyti, kad tau parduotų tą automobilį. Dar sakau pavyzdį, kad esame visi matę, kaip vaikai pirmą kartą ateina į parduotuvę, tai panašiai atrodo dažnas lietuvis imdamas būsto paskolą banke“, - dėstė finansų konsultantas.
A. Markevičius juokauja, kad būsto paskolos sutartis yra stipresnė nei santuokos sutartis, o žmonės prieš tuokdamiesi eina į įvairius šeimos kursus. Tuo tarpu imdami būsto paskolą kartais net neskaito sutarties.
„Mes turime turėti aiškias derybines pozicijas ir eiti ne į vieną banką. Viskas lygiai taip pat kaip perkant automobilių – juk einam ne į vieną pažiūrėti ir iš karto neperkam. Reikia nueiti į visus bankus, išgirsti jų pasiūlymus ir tada derėtis dėl geriausių sąlygų. Bet norint tai padaryti, reikia suprasti sutartį, nes bankai kartais taiko skirtingą kainodarą“, - teigė finansų konsultantas Arnas Markevičius.
