Prakaituojančių pėdų problema žinoma daugumai moterų ir vyrų. Kai kas su šia bėda tiesiog susitaiko ir gyvena toliau, kai kas stengiasi aktyviai – tiesa, bergždžiai – su tuo kovoti. Bet ką gi iš tiesų daryti turint tokią bėdą? Ieškoti išeities tradicinėje ir liaudies medicinoje.
Kodėl prakaituoja pėdos
Pėdos – vadinamoji aktyvi kūno zona. Jose yra milijonai prakaito liaukų, kurių natūrali funkcija padėti atvėsinti mūsų organizmą, kai šis perkaista. Tačiau bėda tai, kad prakaito liaukos vienodai pareigingai aktyvuojamos ir karštu oru, ir kai patiriame stresą ar turime sveikatos problemų. Be milijonų prakaito liaukų, ant pėdų dar nuolat gyvena ir milijonai mikrobų, mintančių negyvomis odos ląstelėmis. Drėgnoje šiltoje terpėje jie jaučiasi it kokiame kurorte, ir, deja, pradeda išskirti nemalonų kvapą skleidžiančias medžiagas. Kartais prie mikrobų dar prisideda ir grybelis, ne ką mažiau mėgstantis šilumą ir drėgmę. Toks tandemas ir užtikrina specifinį, kartais netgi nepakeliamą suprakaitavusių pėdų „aromatą“. Jį, kaip ir patį prakaitavimą, dar labiau sustiprina netinkama – tai yra oro nepraleidžianti avalynė: guminiai ar sintetiniai batai, prastos kokybės sportiniai bateliai. Tačiau problemos priežastis gali būti gerokai rimtesnė: prakaituojančios pėdos ir nosį riečiantis kvapas kartais būna sutrikusios kraujotakos ir kraujagyslių problemų ženklas.
Higiena ir revizija
Dar viena problema yra tai, kad daugelis dėl prakaituojančių pėdų kenčiančių žmonių žino daugiau atsakymų į klausimą „kodėl“ nei į klausimą „ką daryti“. Ir labai gaila, nes didesnei daliai jų pagelbėtų ir paprasčiausios kovos su prakaitavimu priemonės, kurių veiksmingumas įrodytas praktikoje su sąlyga, kad jos praktikuojamos sistemingai ir kiekvieną mielą dieną. Pirmoji sąlyga – pėdų higiena. Jas plauti būtina, ir dažnai. Net jeigu visą dieną praleidote ant kojų ir vakarop, atrodo, nebeturite jėgų niekam, prisiverskite pasiruošti vonelę pėdoms. Kruopščiai su muilu nusiplaukite kojas, tada sausai nutrinkite jas rankšluosčiu (ypač tarpupirščius) – kaip jau minėta, būtent drėgmė yra geriausias mikrobų ir grybelio draugas. Antroji sąlyga: raskite laiko atlikti savo kojinių ir avalynės reviziją.
Jeigu rasite bent vieną porą sintetinių kojinių, meskite lauk negailėdami – juk patys puikiausiai žinote, jog sintetiniai audiniai trukdo odai normaliai kvėpuoti. Kojines rinkitės medvilnines, nes jos ir orą praleidžia, ir suteikia komforto jausmą. Per šalčius, žinoma, geriau tiks vilnonės arba medvilnės ir vilnos kojinės – svarbu, kad medžiagos būtų natūralios. Gausiai prakaituojančioms pėdoms ne į naudą pėdutės ir kaproninės kojinės, puskojinės ar pėdkelnės. Tačiau be jų neišsiverčia nė viena moteris, todėl vos peržengusios namų slenkstį pasistenkite jas nusimauti, tučtuojau išsiplauti ir gerai išdžiovinti. Kiekvieną dieną privalu mūvėti tik švarias pėdkelnes. Sintetinė avalynė, kaip visi žinome, dar vienas užtikrintas būdas komplikuoti ir taip nemalonią problemą. Ypač tai aktualu šaltuoju metų laiku, kai tenka avėti ilgaaulius.
Todėl jei galite sau leisti įsigyti geresnius batus, niekada netaupykite, nes papildomas mokestis už pigią nekokybišką avalynę bus prakaitas ir atstumiantis kvapas. Sportinė avalynė apskritai atskira tema. Nepamirškite, kad tokios paskirtis – saugoti jūsų pėdas ir užtikrinti patogumą, kai sportuojate. Taigi ši avalynė yra skirta tik trumpalaikiam nešiojimui. Avėdami ją nuolat, galite susigadinti pėdas.
Antpilai, kompresai, vonelės
Egzistuoja keletas liaudiškų receptų, galinčių padėti paprastai ir greitai išsivaduoti iš prakaito jungo. Svarbiausia nepamiršti – ir netingėti! – atlikti šias procedūras reguliariai, antraip efekto nepajusite.
Beržų pumpurų antpilas. Veiksminga priemonė, tačiau jam paruošti reikės spirito. Į stiklinį indą įberkite 50 g beržų pumpurų, užpilkite puslitriu degtinės ir pastatykite dešimčiai dienų šaltoje vietoje, kad nusistovėtų. Skystį inde periodiškai paplakite. O praėjus nurodytam terminui, nukoškite ir naudokite štai tokioms gydančiosioms procedūroms. Antpile pamirkykite vatos tamponą ar tvarsčio gabalėlį ir kruopščiai įtrinkite pėdą ypatingą dėmesį skirdami odai aplink pirštus. Per dieną šią procedūrą reikia pakartoti ne mažiau kaip tris kartus. Gydymo kursas paprastai trunka dvi savaites, tačiau palengvėjimą turėtumėte pajusti jau po 3–5 dienų. Svarbu tuo metu neatsipalaiduoti ir pareigingai tęsti procedūras likusias dienas.
Ąžuolo žievės nuoviro vonelės. Dar viena populiari ir veiksminga kovos su gausiu prakaitavimu priemonė. Nuovirą paruošti labai paprasta: paimkite emaliuotą puodelį, įpilkite pusę litro vandens, įberkite 3 šaukštus ąžuolo žievės ir užvirinkite. Tada sumažinkite ugnį iki silpniausios ir pavirkite dar 15 minučių. Baigę palikite nuovirą porą valandų nusistovėti, paskui nukoškite ir įpilkite į vonelę su karštu vandeniu (santykiu 1:1). Prieš merkdami į vonelę pėdas, jas gerai nusiplaukite su muilu. Gydymo kursas – mažiausiai 10 procedūrų.
Boro rūgšties vonelės. Prieš miegą į plokščią vonelę įberkite boro rūgšties miltelių, įkelkite į ją pėdas ir gerai patrypkite miltelius, kad šie prasispaustų pro kojų pirštus. Tada užsimaukite medvilnines kojines ir eikite miegoti. Ir taip – 10 dienų iš eilės. Jei pasiseks, problemos atsikratysite maždaug pusmečiui.
Alaus vonelės. Į vonelę su maždaug 2 litrais labai karšto vandens įpilkite 0,5 litro tikro gyvo alaus (iš butelio netiks) ir mažiausiai 10 minučių pakaitinkite kojas – geriausia prieš pat miegą. Nusausinkite pėdas medvilniniu rankšluosčiu ir keliaukite į lovą. Gydymo kursas – 3–4 savaitės.
Sodos kompresai. Stiklinėje karšto vandens ištirpykite šaukštą valgomosios sodos. Gautu tirpalu suvilgykite medvilnines skepetas arba marlę ir apsukite pėdas kruopščiai įklodami audinį tarp pirštų. Tokius kompresus laikykite lygiai valandą, paskui nuplaukite kojas dideliu kiekiu drungno (bet ne ledinio!) vandens. Užsidėjus sodos kompresą, pėdas gali dilgčioti ar net deginti. Nesibaiminkite – tai nepavojinga. Gydymo kursas užtrunka 2 savaites, tačiau poveikis juntamas pusmetį.
„Greitoji pagalba“. Siekiant greito rezultato, galima pabandyti pėdas įtrinti obuolių actu, jeigu reikia skubios pagalbos – pavyzdžiui, ruošiantis į svečius ar svarbų renginį, – padės ir citrinų sultys. Tačiau kaip reguliarios gydymo priemonės nei actas, nei rūgštis netinka – tai vienkartinis sprendimas. Ir dar: jeigu kamuoja tokia bėda, kaip pernelyg gausus pėdų prakaitavimas, bet kuriuo atveju naudinga būtų pasikonsultuoti su gydytoju – gali būti, jog tai ligos simptomas.
SERGEJUS STONKUS