Pradėkime nuo to, kad pieninių dantų svarba – ne mažesnė nei nuolatinių dantų. Klaidinga manyti, kad pieninių dantų priežiūra nebūtina ir nereikšminga. Taip nėra, nes būtent pieniniai dantys padeda formuoti pirminį (pieninį) sąkandį ir yra labai svarbūs taisyklingam žandikaulio vystymuisi. Pagrindinė pieninių dantų funkcija – maisto kramtymas, tad tiesiog būtina, jog jie būtų sveiki ir stiprūs. Puiku, kai visi pieniniai dantukai iki savo natūralaus iškritimo yra sveiki ir kruopščiai prižiūrėti – tai padeda išsaugoti nuolatinių dantų užuomazgų nepažeidžiamumą ir prisidėti prie sėkmingo nuolatinio sąkandžio formavimosi.
O kada gi galima sulaukti pirmųjų dantukų? Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti sunku, nes dantų dygimo laikas priklauso nuo daugybės faktorių. Paprastai pirmieji dantukai pasirodo apie 5-7 ar 6-8 mažylio gyvenimo mėnesį. Dažniausiai tai – du „perliukai“ apačioje, vadinami apatiniais centriniais kandžiais. Tėveliai neturėtų labai prisirišti prie dantų dygimo grafikų. Jie yra tik orientacinio pobūdžio, mat pirmieji dantys gali pasirodyti ir kelių mėnesių mažyliui, ir metinukui. Pasitaiko atvejų, kai mažylis gimsta jau su dantukais, tačiau tai itin reta. Kiekvienam vertėtų žinoti, kad pirmieji dantys turėtų pasirodyti bent jau iki pusantrų metų, o visi pieniniai dantukai (kurių yra 20) turėtų išdygti iki trečiojo gimtadienio. Jei taip nėra ar kyla kitų nuogąstavimų, reikėtų kreiptis į gydytoją odontologą. Beje, mažylio burnos ertmę jis turėtų apžiūrėti dar iki pirmojo gimtadienio, kad tėveliai žinotų, kaip tinkamai prižiūrėti pirmuosius dantukus ir sėkmingai išlaikyti juos sveikus bei stiprius.
Dantų dygimo laikui daug reikšmės turi patys įvairiausi veiksniai. Vienas svarbiausių – paveldimumas. Genetika šiuo atveju vaidina itin reikšmingą vaidmenį, nes vaikelio dantų dygimo laiką galima apytiksliai nuspėti pagal jo tėvų pieninio sąkandžio formavimosi ypatumus. Jei tėveliams dantukai dygo vėlai, labai tikėtina, kad mažylio burnytėje jie taip pat neskubės pasirodyti. Dantukų dygimo laikui daug įtakos turi įvairios ligos. Pavyzdžiui, dantukai vėliau kaltis gali rachitu ar medžiagų apykaitos sutrikimais sergantiems vaikams. Daug lemia ir įvairios infekcinės ligos. Pastebima, kad jie vėliau prasikala ir anksčiau gimusiems, nedidelio svorio mažyliams. Labai daug lemia ir tai, kaip mama savimi ir savo vaisiumi rūpinosi dar nėštumo metu. Natūralu, kad žalingų įpročių turinti motina gali pakenkti savo mažylio dantų formavimuisi. Tad nesunku pastebėti, kad dantų dygimo laiką lemia visas kompleksas faktorių, vis dėlto daugiausiai nulemia genetika.
Taigi kaip būtų galima suprasti, kad mažyliui kalasi pieniniai dantukai? Savaime suprantama, kad pirmaisiais kartais tėveliams daug sunkiau suprasti, kas vyksta su jų mažyliu. Vertėtų atkreipti dėmesį į šiuos dantukų dygimo simptomus:
Paburkusios ir spalvą pakeitusios dantenos bei jų jautrumas, skausmingumas;
Pirštų ir kumščių kišimas į burną, čiulpimas;
Padidėjęs seilėtekis ir bėrimai aplink burną;
Įvairių daiktų graužimas ir kandžiojimasis, pavyzdžiui, žindant;
Irzlumas, nervingumas, verksmingumas, miego sutrikimai;
Suprastėjęs apetitas;
Nežymus kūno temperatūros pakilimas (didesnis karščiavimas jau yra kitų ligų požymis, kai būtina kreiptis į gydytojus).
Jei dantukų dygimą lydi skausmas ir diskomfortas, gali padėti Anaftin baby gelis dygstant dantukams. Tai malonaus bananų skonio priemonė – biolipnus gelis, kuris padeda ant pažeistų vietų suformuoti apsauginę plėvelę ir sumažinti skausmą, diskomfortą bei palengvinti nemalonius pojūčius. Anaftin baby turi patogų aplikatorių su silikoniniais šereliais – juo lengva tolygiai paskirstyti gelį net ant sunkiausiai prieinamų vietų. Šią medicinos priemonę galima rasti daugelyje šalies vaistinių.