Izraelio gynybos šaltiniai patvirtino, jog izraeliečių povandeninis laivas praeitą mėnesį plaukdamas į Raudonąją jūrą kirto Sueco kanalą. Manoma, jog neįprastu jūriniu manevru siekiama parodyti Iranui strateginį šio pasiekiamumą.
„Reuters“ praneša, jog laivas į pratybas išplaukė iš Eilato, įsikūrusio 10 kilometrų Izraeliui priklausančiame ruože tarp Egipto ir Jordanijos. Iki tol trys „delfinų“ klasei priskiriami Izraelio povandeniniai laivai ilgą laiką buvo laikyti Viduržemio jūros bazėje, taip siekiant jų buvimą nuslėpti nuo Egipto uostų viršininkų.
Nėra aišku, kada tiksliai povandeninis laivas paliko savo bazę. Vieno iš šaltinių teigimu, manevras buvo planuojamas kelis mėnesius, todėl nebuvo susijęs su politine Irano suirute, kilusia po prezidento Mahmoudo Ahmadinejado perrinkimo.
Jei Izraelis nebūtų pasirinkęs perplaukti Sueco kanalą, povandeninis laivas būtų buvęs priverstas apiplaukti Afriką. Tai būtų užėmę bent porą savaičių bei apriboję galimybę pademonstruoti Izraelio parengtį atremti potencialų Irano branduolinį puolimą.
„Jūrinis manevras parodė, kad Indijos vandenynas ir Persijos įlanka tapo kaip niekada anksčiau prieinami“, - įvykį komentavo vienas iš Izraelio laivybos ekspertų.
Egipto pozicija
Egiptas oficialiai pranešimų nei patvirtino, nei atmetė. Vis dėlto vienas iš atstovų teigė, kad Izraelio povandeninio laivo kelionė kanalu didesnių problemų nesukeltų, nes šalys nekariauja.
Egiptas yra viena iš dvejų arabų valstybių pasirašiusių taikos sutartį su Izraeliu. Tačiau tarpvalstybiniai santykiai išlieka šalti. Kitos arabų valstybės, ypač JAV šalininkės, taipogi spėjo išreikšti susirūpinimą Irano branduoline programa.
Vienintelis Izraelis laikomas turįs atominį potencialą Artimuosiuose Rytuose. Tačiau šį pranašumą viešumoje eskaluoti vengiama dėl „branduolinio dviprasmiškumo“ doktrinos: tylos siena siekiama išvengti priešiškų provokacijų. Izraelis niekada oficialiai nepatvirtino, bet ir nepaneigė, kad jis yra branduolinė valstybė.
Sukirto rankomis su Saudo arabais?
Pranešimų apie Sueco kanalo kirtimą fone, Izraelio Specialiųjų užduočių ir žvalgybos instituto „Mossad“ vadovas Meiras Daganas patikino šalies premjerą Benyaminą Netanjahu, jog Saudo Arabija leis Izraeliui naudotis savo oro erdve, jei kiltų oro antskrydžių prieš Irano branduolines bazes poreikis.
Izraelio spaudoje jau anksčiau pasirodė nepatvirtinti pranešimai, jog su Saudo arabais derėjosi aukščiausi šalies pareigūnai, tarp jų ir buvęs ministras – Ehudas Olmertas. Saudo arabai pranešimus atmeta.
Nors šalys neplėtoja diplomatinių santykių, vienas iš Izraelio gynybos šaltinių patvirtino, jog abi palaiko būtinus „darbinius santykius“.
Neseniai Persijos įlankos šalyse viešėjęs buvęs JAV ambasadorius Jungtinėms Tautoms Džonas Boltonas pareiškė, jog galimybė izraeliečiams naudotis Saudo Arabijos oro erdve atrodo logiška. Jo teigimu, arabų valstybės formaliai pasmerktų tokį žingsnį JT koridoriuose, bet slapta džiūgautų matydamos likviduojamą Irano branduolinę grėsmę.
Paskutinių dienų įvykiai rodo augantį nuosaikiųjų sunitų arabų valstybių susirūpinimą represyviu šiitų Irano režimu.
