Kai darbo rinkoje vyrauja neužtikrintumas, norint į ją grąžinti pasitikėjimą svarbus vaidmuo tenka socialinei atsakomybei – socialiai atsakingam darbuotojų ir darbdavių tarpusavio dialogui. Socialinės atsakomybės principais paremti kūrybiški sprendimai gali būti pritaikyti ir sunkmečiu, o kartu atnešti ir greitos finansinės naudos. Apie tai byloja Tarptautinių jaunimo rūmų rengiamo „Jauno kūrybiško verslininko apdovanojimo“ konkurso dalyvių patirtis.
Padėjo motyvacinė sistema
Strateginės plėtros ir projektų vadybos konsultacijų kompanijos „Advanced Advice“, kuri Lietuvoje pirmoji pradėjo teikti specializuotas franšizės konsultacijas, vadovas Ilja Malkinas sako socialiai atsakingą verslą pirmiausia suprantantis kaip pasirinkimo galimybių sudarymą darbuotojams, klientams ir bendruomenei.
Anot pašnekovo, skaidri ir socialinės atsakomybės principais paremta darbo organizavimo sistema „Advanced Advice“ leido lengviau išbristi ir iš sunkmečio, dėl kurio bendrovės apyvarta 2008 m. buvo sumažėjusi daugiau nei du kartus.
„Pas mus darbuotojų atlyginimas priklauso nuo rezultatų. Rezultatai skaičiuojami skaidriai ir kiekvieno darbuotojo atlyginimai įmonėje žinomi visiems, – aiškino I. Malkinas.– Prieš priimdami naują darbuotoją su juo pasitarę numatome jo tikslus, nuo jų priklauso ir atlyginimas. Vėliau kas ketvirtį tikriname darbo rezultatus ir atsižvelgdami į juos atlyginimą keičiame: jei rezultatai viršijo lūkesčius, darbuotojas gauna priedą, o jei ne – mažesnį atlyginimą, bet ateityje tokiu atveju darbuotojui keliami ir mažesni reikalavimai.“
Pasak pašnekovo, bendrovėje yra ir darbuotojų taryba, kuri sudaro sąlygas visiems darbuotojams dalyvauti kūrybiniame sprendimų priėmimo procese.
Pataria nesiblaškyti
I. Malkinas taip pat dirba ir su jaunimo užimtumo skatinimo projektais – tinklalapiu gerapraktika.lt, lyderystės ir verslumo skatinimo projektu „Captain of 7 sees.“ Paklaustas, ar mūsų švietimo sistema geba ugdyti kūrybiškus ir socialiai atsakingus studentus, I. Malkinas atsako, kad, nepaisant kai kurių teigiamų pokyčių, švietimo sistemai dar trūksta esminių permainų.
„Kol kas mūsų švietimo sistemoje dar yra orientacija į žinių suteikimą, o ne į kūrybišką atsakymų ir sprendimų paiešką: dabar mokomasi iš vadovėlių, kuriuose nurodytas teisingas atsakymas. Tačiau gyvenime, versle ar bet kurioje kitoje srityje teisingų atsakymų nebūna – priimi sprendimą ir tik vėliau gali sužinoti, ar jis buvo geresnis ar blogesnis toje situacijoje“, – dėstė I. Malkinas.
Vienas didžiausių jaunų žmonių trukdžių siekti tikslų, I. Malkino nuomone, – daugelis jaunų žmonių priėmę sprendimus pradeda dvejoti, blaškytis ir svarstyti, ar sprendimas buvo teisingas. Esą reikėtų nesiblaškyti, o tapti priimto sprendimo ambasadoriumi ir susitaikyti su tuo, kad ar sprendimas tuo metu pasiteisino, išaiškės tik po kurio laiko. Pašnekovas ir pats prisiminė, kad 2005 verslą pradėjo nesekdamas jokiais vadovėliais, neturėdamas nei vizijos nei verslo plano ir, kaip rodo rezultatai, šis sprendimas pasiteisino.
Reikia optimistų
Produkciją į 50 šalių eksportuojančios bendrovės „Ruptela“, turinčios biurus penkiose valstybėse ir technologijų pagalba padedančios valdyti verslus, tiekiančios GPRS/GPS paslaugas, vadovas Andrius Rupšys, paklaustas apie socialinės atsakomybės taikymą jo bendrovėje atsakė, kad „Ruptelos“ verslo modelis ir tikslai jau iš esmės yra susiję su vienu iš socialinės atsakomybės principų – resursų taupymu.
„Mūsų sprendimai leidžia efektyviau valdyti transporto ūkį – pritaikiusios mūsų sistemas bendrovės taupo kurą, o kartu ir prisideda prie taršos mažinimo – penktadalį visų teršalų sudaro transporto teršalai. Todėl kiekvienas išleistas euras už mūsų sistemas atneša naudą ir visuomenei“, – pasakojo A. Rupšys. Pašnekovas pridūrė, kad bendrovei socialinės atsakomybės idėjas tenka skleisti ir netiesiogiai – bendraujant su, pavyzdžiui, Rytų kaimynais – Rusijos ar Baltarusijos atstovais, kur socialinės atsakomybės lygmuo yra visiškai kitoks.
A. Rupšio manymu, daugelio dalykų, tarp jų ir socialinės atsakomybės principų, darbuotojus galima išmokyti. Svarbiausia – kad į „Ruptelą“ besidarbinantys žmonės būtų optimistais.
„Mūsų bendrovės kolektyvas dar gana jaunas – vidurkis – 27 metai. Mes kasdien turime mokytis, kad išliktume dinamiškoje rinkoje, – dėstė pašnekovas.– Bet svarbiausia, kad čia ateinantys žmonės būtų pozityvūs ir optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Jeigu nori augti, plėstis ir kažką pasiekti, optimizmas ir pozityvus nusiteikimas yra esminiai momentai. Mes stengiamės atsiriboti nuo negatyvo: jeigu pas mus ateis dirbti žmogus, turintis daug negatyvių nuostatų, jam pačiam bus labai sunku.“
Sunkmečio nepajuto
Prieš pat sunkmetį – 2007 metais įsikūrusios „Ruptelos“ vadovas sakosi sunkmečio visiškai nepajutęs – bendrovė nuo pat veiklos pradžios nuosekliai augo. Tai vadovas sieja su keliomis priežastimis.
Pirma – esą bendrovei buvo lengva augti, nes ji pradėjo vystytis nuo labai mažos bendrovės. Kita priežastis – gebėjimas laiku ir vietoje pasirinkti skirtingus klientus.
„Esminis momentas, kuris padėjo išvengti nuosmukio – stengėmės nedaryti vieno sprendimo vienam klientui – viską diversifikavome. Juk krizė nekirto visiems sektoriams vienu metu, ji pirma atėjo į JAV, į Vakarų Europą, o paskiau į Lietuvą. Sektorius irgi palietė skirtingai – pirma kirto transportą, paskiau kitas sritis. Visuomet yra toks segmentas, kuris dar nėra paveiktas arba toks, kuris buvo paveiktas ir kuris atsigavo. Tai mums leido plėstis“, – kalbėjo A. Rupšys.
Paulius GRINKEVIČIUS
