Dėl grasinimų A. Žukauskiui iškeltoje byloje paliudyti sutikęs kaimynas per apklausą pas tyrėją I. Jašinskienę teigė pasijutęs tarsi pats būtų kaltinamasis. Netrukus po apklausos į jo namus atvyko policijos pareigūnais prisistatę asmenys ir „padarę kratą“ išsivežė kompiuterį bei spausdintuvą. Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Grasintojo persekiojamo kaimyno Alberto Žukauskio byloje liudyti sutikęs šiaulietis netrukus liko be savo kompiuterio ir spausdintuvo. Po liudytojo susitikimo su Šiaulių miesto policijos komisariato tyrėja Inesa Jašinskiene, policijos pareigūnais prisistatę asmenys iškrėtė jo namus. Nukentėjusieji mano, jog krata galėjo būti atlikta neteisėtai. Įtarimus dar labiau sustiprina Šiaulių apygardos prokuratūros atsakymas.
Gavęs pinigų parodė kitą veidą?
Vėjų skersgatvyje gyvenantys Albertas Žukauskis ir Aneta Grabauskaitė-Mikšienė jau kuris laikas negali ramiai miegoti. Neramumai prasidėjo, kai A. Žukauskis netoli gyvenančiam vyrui (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paskolinio nemenką pinigų sumą. Vieną vakarą kažkas, kaip manoma, iš laidynės akmenimis apšaudė sužadėtinių namus, taip buvo apgadinti trys A. Grabauskaitės-Mikšienės automobiliai.
Praėjus vos mėnesiui po pastarojo incidento pora rado išdaužtą automobilio „Audi“ galinį stiklą. Jau tuomet A. Žukauskis bei A. Grabauskaitė-Mikšienė įtarė, jog jų turtą gadina ir juos bando įbauginti ne šiaip kokie eiliniai vandalai, bet skolos nesirengiantis atiduoti vyras (šiuo metu civilinę bylą dėl skolos nagrinėja Šiaulių miesto apylinkės teismas). Įtarimai dar labiau sustiprėjo, kai nekviestas skolininkas, poros teigimu, įsibrovė į jų namų kiemą, fotografavo namus bei grasino nužudyti A. Žukauskį.
Pasak A. Grabauskaitės-Mikšienės, vėliau skolininkas tęsė savo pradėtas akcijas: fotografavo ne tik jos sužadėtinį A. Žukauskį, jo nuosavybę, bet ir ją, sekdavo jos automobilį, kai ji veždavo dukrą į darželį. Moteris matydavo, kaip prie darželio stovi skolininko automobilis.
Tyrėja nukentėjusiajam nepasirodė uoli
A. Grabauskaitė-Mikšienė skolininko veiksmus suprato kaip bandymą paveikti psichologiškai.
„Gali būti, kad jis savo elgesiu norėjo parodyti, kas mums grės tuo atveju, jei iš jo bus reikalaujama grąžinti skolą“, - svarstė A. Grabauskaitė-Mikšienė. Jos žiniomis, tyrėja neužfiksavo, jog vyras persekioja ją automobiliu.
A. Žukauskis pasakojo, jog apklausai jį dėl skolininko įsiveržimo bei grasinimo nužudyti pasikvietusi tyrėja I. Jašinskienė užuot uoliai bandžiusi aiškintis įvykio aplinkybes, kamantinėjo jį apie liudytoją. A. Žukauskis teigė prašęs, jog tyrėja į bylą įtrauktų grasinamojo pobūdžio trumpąsias žinutes, siųstas iš skolininko mobiliojo ryšio telefono. Anot nukentėjusiojo, tyrėja jam pasiūliusi santykius aiškintis patiems. A. Žukauskio žodžiais, grasinamojo pobūdžio žinutės ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsidūrė tik kai to paprašė tyrimui vadovaujanti prokurorė.
A. Grabauskaitė-Mikšienė tikina, kad tyrėja I. Jašinskienė jai pasirodė ne tik nesuinteresuota ištirti bylą, bet ir nekultūringa. „Pirmojo pokalbio metu neprisistačiusi reikalavo atvykti į komisariatą, už akių išvadino skandaliste“, - teigia moteris.
Liudininkas pasijuto įtariamuoju
Visi žinome, kaip nusikaltimo liudininkais tapę atsitiktiniai žmonės nenori oficialiai duoti parodymų policijai, nes vėliau tenka dar ne kartą minti policijos slenksčius, parodymus duoti teisme, o gaišti laiką nė vienam nėra malonu. Vis dėlto A. Žukauskio kaimynas Rimas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sutiko paliudyti tai, ką matė. Bet parodymus davęs šiaulietis vėliau gailėjosi pilietiškai pasielgęs. Rimas teigė per apklausą pas I. Jašinskienę pasijutęs tarsi pats būtų kaltinamasis. Rimo žodžiais, tyrėja I. Jašinskienė jam liepusi paneigti savo parodymus ir nesikišti į A. Žukauskio ir jo skolininko konfliktą.
„Tyrėja gąsdino, jog už melagingus parodymus man grės 2 metai kalėjimo“, - pasakoja Rimas. Anot šiauliečio, netrukus jo namuose apsilankė policininkais prisistatę asmenys ir trims mėnesiams paėmė kompiuterį su studijų darbais bei spausdintuvą.
Rimui susidarė įspūdis, jog tyrėjos I. Jašinskienės tikslas buvo priversti atsiimti parodymus. „Tyrėja daugiausiai domėjosi tuo, iš kur aš gavau voką, į kurį įdėjau kompiuteriu rinktus savo parodymus“, - sako Rimas. Per apklausą jis sakė tyrėjai I. Jašinskienei įvardijęs vieną šeimą, kurią galėjo terorizuoti tas pats asmuo, kuris galėjo apšaudyti ir A. Žukauskio mašiną bei namus.
Viršininkas pavaldinės darbą vertina gerai
Šiaulių miesto policijos komisariato viršininkas Rimvydas Šlekys pavaldinės darbą, kaip jau tampa įprasta, vertina gerai. Pačios tyrėjos I. Jašinskienės atsakymų į klausimus nesulaukėme.
Šiaulių apygardos prokuratūros atstovo spaudai Martyno Povilaičio atsakymas privertė suabejoti, ar liudytojo namuose atlikta krata ir padaryti poėmiai buvo teisėti. „Prokurorė nurodė, kad jūsų klausimuose pateikti procesiniai veiksmai tyrimo metu iš viso nebuvo atlikti, t. y. nebuvo daromos nei kratos, nei poėmiai“, - atsakė atstovas spaudai. Taigi liko iš viso nebeaišku, ar krata liudytojo namuose buvo atlikta neteisėtai, ar ją padarė ne policijos pareigūnai, o apsišaukėliai, kurie iš kažkur sužinojo kai kurias bylos aplinkybes.
A. Žukauskis bei A. Grabauskaitė-Mikšienė šiuo metu mėgina nušalinti tyrėją I. Jašinskienę nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl grasinimų A. Žukauskiui. Nukentėjusiųjų skundą užregistravo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Nesugebėjo atlikti įrašų poėmio
Tai ne pirmas atvejis, kai I. Jašinskienės elgesys ir darbo metodai primena „atsigrojimą“ ant nekaltų. Panašiai nutiko dviem vienos uždarosios akcinės bendrovės darbuotojams, kurie netikėtai sužinojo esantys nubausti, nes policijos tyrėjai atsisakė perduoti tai, ko niekada nėra turėję.
Tąkart į policiją kreipėsi šiaulietė, kuri pranešė, kad kažkokia moteris Lyros gatvėje buvusiame prekybos centre „Senukai“ iš jos nušvilpė 800 litų kainuojantį mobiliojo ryšio telefoną.
Policijos pareigūnai ilgiau nei po savaitės suraitė raštą neegzistuojančiai įmonei neegzistuojančiu adresu ir paprašė, kad toji policijai pateiktų filmuotą medžiagą, kurią užfiksavo prekybos centre „Senukai“ sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros.
Policijos pareigūnams atrašyta, kad bendrovė vaizdo įrašų neturi, todėl ir pateikti jų negali. Įrašus prekybos centre darė visiškai kita samdyta privati bendrovė, kurios ir pasiūlyta prašyti reikiamos filmuotos medžiagos. Po dviejų su puse mėnesių policijos tyrėja I. Jašinskienė pareikalavo, kad bendrovė jai pateiktų vaizdo įrašus. Po kelių dienų tyrėjai buvo vėl išsiųstas paaiškinimas, jog bendrovė įrašų neturi ir niekada neturėjo. Be to paaiškėjo, kad ir privačioje bendrovėje vaizdo įrašai saugomi tik porą mėnesių, o paskui įrašas daromas „ant viršaus“ – ištrinant iš kompiuterio atminties senąjį.
Nepagrįstai skirtas baudas panaikino teismas
Vėliau pareigūnė pati „apsireiškė“ minėtame prekybos centre ir atpirkimo ožiu išsirinko nieko dėtą, kitame prekybos centre dirbantį žmogų ir pareikalavo pateikti vaizdo įrašus. Vyras tyrėjai atsakė, kad neturi nei įrašų, nei įgaliojimų juos pateikti, nes jo darbo vieta visai kitame miesto gale.
Tolesni tyrėjos I. Jašinskienės veiksmai atrodė panašūs į atvirą pasityčiojimą iš niekuo dėto žmogaus: pareigūnė išrašė nurodymą šeštadienį prisistatyti į jos kabinetą, nors prieš tai buvo paaiškinta, kad jos kviečiamas asmuo tądien bus komandiruotėje, o jos prašomi pateikti vaizdo įrašai, saugoti visai kitoje įmonėje, jau prieš mėnesį ištrinti. Tik vėliau paaiškėjo, kad per beveik tris mėnesius tyrėja I. Jašinskienė į privačią bendrovę dėl įrašų net nesikreipė ir jų neprašė, nors žinojo, kad juos ten buvo galima rasti.
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys už trukdymą I. Jašinskienei paimti vaizdo įrašus nubaudė du žmones. Bylai, iškeltai dėl 800 litų vertės telefono vagystės, dar net nepasiekus teismo, niekuo dėtiems žmonėms išrašyta baudų už 2600 litų. Kad baudos dviem žmonėms skirtos nepagrįstai, netrukus pripažino Šiaulių miesto apylinkės teismas.
„Poėmis yra atliekamas tuomet, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi. Vaizdo medžiagos poėmio padaryti jau nebebuvo galima, todėl ir trukdyti tai padaryti nebebuvo įmanoma“, - I. Jašinskienės darbo „broką“ pripažino Šiaulių miesto apylinkės teismas ir panaikino prokuroro nutarimą nubausti du žmones. Tačiau ir tąkart I. Jašinskienei nebuvo skirta jokia nuobauda, o jos vadovai tyrėjos darbu buvo visiškai patenkinti.
Neilgai trukus po to, kai šiaulietis Albertas Žukauskis netoli gyvenančiam vyrui paskolino pinigų, akmenimis iš laidynės apšaudyti jo namai ir apgadinti trys jo sužadėtinės automobiliai.
Asta VOLKOVAITĖ
