Medicinos atliekos, atitarnavę buitiniai prietaisai ir paprastos kasdienės šiukšlės... Dėl medicinos atliekų sankaupų šią vasarą Vilniuje ir visoje Lietuvoje net kelis kartus buvo skelbiama ekstremali padėtis. Gyventojai, kurių pašonėje įrengiami sąvartynai, piktinasi tokia kaimynyste.
Bet ar viską padarome, kad vieną dieną patys nepaskęstume šiukšlėse ar neuždustume nuo jų tvaiko, o nereikalingų, atitarnavusių daiktų ir kasdienių buitinių atliekų utilizavimas būtų kuo paprastesnis? Ko reikia, kad atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje veiktų nepriekaištingai, kaip pavojingos atliekos tvarkomos vakarų šalyse ir ką daryti, kad ateityje Lietuvoje nekiltų naujų problemų dėl medicinos atliekų?
Atsakymų į šiuos klausimus ieško rugsėjo 22–23 d. Druskininkuose vykstančios kasmetinės konferencijos „Atliekų tvarkymas2011“ dalyviai.
„Tik trečdalis atliekų Europoje identijifikuojamos kaip elektros ir elektroninės atliekos. O jų gamintojų ir importuotojų tikslas – didinti srautus: identifikuoti visus rinkos dalyvius ir juos įvertinti. Bet ne tik gamintojai ir importuotojai turi būti atsakingi už visas rinkoje susidarančias atliekas, nes tai iškreiptų rinką ir padidintų kainą galutiniam vartotojui“, – konferencijoje sakė Asociacijos „EEPA“ projektų vadovas Gediminas Jonaitis.
Kalbėdamas apie naujus iššūkius, laukiančius tvarkant elektros ir elektronines atliekas, G. Jonaitis akcentavo, kad svarbu ne tik atliekų tvarkymo kainos ir efektyvumo santykis. Jis pabrėžė, kad „didelis dėmesys turi būti skiriamas atliekų surinkimui, transportavimui ir perdirbimui – ypač kai kuriems monitoriams, šaldymo įrangai bei ekonominėms lempoms dėl jose esančių pavojingų medžiagų“.
Anot G. Jonaičio, pagal sutvarkomų tokio pobūdžio atliekų kiekį pirmauja Skandinavijos šalys, o naujoms ES šalims sekasi sunkiau.
„Lietuva jau yra investavusi apie 40 mln. Lt į atliekų tvarkymą. Tačiau mūsų šaliai, kaip ir kitoms naujosioms ES narėms, sekasi sunkiai“, – sakė jis.
G. Jonaitis pristatė naujus reikalavimus atliekų tvarkymo sistemai – prie jų palaipsniui pereis visi šios rinkos dalyviai.
„Jau kitais metais kai kurios šalys turėtų pradėti eksperimentą ir įdiegti naujuosius standartus, o po kelerių metų jų turės laikytis visos ES šalys narės“, – sakė jis.
Anot G. Jonaičio, eksperimente dalyvausiančios įmonės turės atitikti griežtus reikalavimus, o kitoms teks pasitempti.
„Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad situacija Lietuvoje pamažu, bet keičiasi į gera“, – sakė įmonės „Ekokonsultacijos“ vadovaujančioji partnerė Lina Šleinotaitė-Budrienė, pristatydama tyrumo apie per 20 metų įvykusius pokyčius, rezultatus.
„Vienas svarbiausių yra Lietuvos įstojimas į ES ir iš jos gauta parama. Likviduoti seni ir įrenti nauji sąvartynai, kuriamos regioninės atliekų tvarkymo sistemos ir centrai, kuriamos regioninės atliekų tvarkymo sistemos. Sektoriuje vyrauja nuomonė, kad bandome nuo iš reikalo kuriamų planų pereiti prie sistemingo atliekų tvarkymo planavimo užuomazgų“, – sakė ji.
L. Šleinotaitė-Budrienė akcentavo, kad atliekų tvarkymo sektoriuje auga bendra verslo, mokslo įstaigų, valstybės institucijų kompetencija. Tačiau, jos teigimu, situacija Lietuvoje lyginant su kaimyninėmis šalimis kinta sunkiai, o svarbiausi pastarojo meto iššūkiai, rūpintys konferencijos dalyviams, medicinos atliekų tvarkymas, komunalinių atliekų tvarkymo perspektyvos, atliekų apskaitos naujovės, nauji teisės aktai ir jų taikymas.
„Atliekų tvarkymo sistemoje reikia dirbti kartu, nes siekiame bendro tikslo – galutinio vartotojo gerovės. Jei veiks sistema, vyks darbas, bus patenkinti vartotojai, bus patenkinta ir valstybė“, – kvietė atvirai diskusijai – ne tik siūlyti, bet ir kritikuoti – konferencijos dalyvius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys parlamentaras Andrius Burba.
Į aštuntus metus vykstančią konferenciją susirinko apie 300 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos – atliekų surinkėjai, perdirbėjai, auditoriai. Renginyje dalyvauja ir grupė Vakarų Europos šalių ekspertų.
Lietuvoje per metus susidaro apie 1,3 mln. t komunalinių atliekų. Dar apie 4,4 mln. t, susidaro pamoninių atliekų. Dauguma jų nepavojingos ir gali būti naudojamos kaip kuras, bet Lietuva yra viena iš vos penkių ES valstybių, iki šiol neturinčių nė vienos modernios atliekų deginimo gamyklos. Kaip žinoma, įrenginys Šiauliuose buvo sustabdytas kilus konfliktui tarp jo užsakovės – Ūkio ministerijos valdomos „Toksikos“ ir rangovių „Hafner Srl“ bei UAB „Senovė“.
Atliekas sąvartynuose taip pat kaupia ir aplinką teršia Latvija, Estija, Slovėnija bei Slovakija.
