Investicijų politika šalyje ir Biržuose
Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja sako, kad jos skyriaus nuostatuose nenumatyta domėtis ar rūpintis investicijų pritraukimo galimybėmis. Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė teigė nežinanti, į kurias rajono įmones įplaukė užsieniečių investicijos.
Gerai gyventi neuždrausi. Po ilgų metų, kai valstybės pastangomis buvo niveliuojamas ne tik žmonių mąstymas, bet ir galimybė savo darbu bei žiniomis įgyti turtą, atsivėręs laisvasis pasaulis suteikė daug vilčių. Juk, anot vieno politiko, „nusipelnėme gyventi geriau“. Nežinia, kokie ir kuo pagrįsti tie mūsų nuopelnai, bet geriau gyventi norisi visiems, ne tik lietuviams. Prabėgę nepriklausomybės dešimtmečiai parodė, kad sukurti valstybės ir jos piliečių gerovę užtikrinančią ekonomiką toli gražu nėra paprastas uždavinys. Ekonomiką į priekį stumia poreikis ir investicijos - tiek medžiaginės, tiek intelektualios. Tačiau kapitalo investicijos nugula ten, kur joms patogiausia, kur sukuriamos palankiausios sąlygos, neatsižvelgdamos į šalies „nusipelnymo“ laipsnį.
Ekonominis meduolis - LEZ
Siekdamos prisivilioti investuotojus, ypač didžiuosius, valstybės jiems prieš akis mojuoja visokiais ekonominiais skanėstais ir blizgučiais. Vienas tokių ekonominių meduolių yra laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kuriose besikuriantiems investuotojams taikomos įvairios lengvatos ir subsidijos. Lietuvos valstybė taip pat suinteresuota pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Tam turime neblogas perspektyvas. Ekonominiu požiūriu mes esame puikioje geografinėje padėtyje – milžiniškų Vakarų Europos, Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) bei Baltijos jūros regiono rinkų kryžkelėje. Šiuose regionuose gyvena apie 700 milijonų gyventojų. Iš Lietuvos nesunkiai pasiekiamos ir Rytų, ir Vakarų rinkos bei Šiaurės valstybės. Mūsų šalyje susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų. Turime neužšąlantį Klaipėdos uostą, keturis tarptautinius oro uostus, geležinkelių tinklą.
Lietuviai yra vieni labiausiai išsilavinusių žmonių Europos Sąjungoje. Daugiau nei 90 proc. 25-64 amžiaus žmonių turi vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą (ES-27 vidurkis yra apie 74 proc.). Kadangi 49% (25-34 metų) gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, Lietuvos darbo jėga yra viena geriausiai išsilavinusių visoje Europos Sąjungoje. Be to, Lietuva yra tarp penkių ES valstybių narių, turinčių daugiausiai gyventojų, kalbančių bent viena užsienio kalba (dažniausiai anglų, rusų ir vokiečių).
Šiandien šalyje turime septynias (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Kėdainių, Panevėžio, Akmenės, Marijampolės) laisvąsias ekonomines zonas, kurių bendras plotas apima daugiau nei 1,500 hektarų. Čia įsikuriantiems užsienio investuotojams ir verslo įmonėms suteikiamos įvairios mokesčių lengvatos bei pagalbinės paslaugos. Šioje zonoje tiek vietos, tiek ir užsienio kompanijos gali naudotis jau išvystyta infrastruktūra.
Turime ir keturis pramonės parkus, kur sukurta visa reikalinga infrastruktūra plyno lauko investicijoms, užsakymų laukia penki integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Atrodytų - įdėta daug pastangų, sukurta patraukli verslui aplinka, tačiau kol kas negirdėti apie investuotojų antplūdį.
Investicijų pritraukimas - sudėtingas procesas
Apie tai, kokios priežastys ir veiksniai lemia vienos ar kitos šalies patrauklumą investuotojams, regionų galimybes bei Kauno LEZ pasiekimus, kalbėjomės su Kauno LEZ generaliniu direktoriumi Vytautu Petružiu. „Investicijų pritraukimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuriam svarbi ne tik laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūra, patrauklios mokestinės sąlygos, bet ir bendra šalies reputacija užsienio rinkose. Šiuo metu bendradarbiaudami su kitomis LEZ bei pramoniniais parkais siekiame sukurti palankų Lietuvos, kaip konkurencingos ir vakarietiškos šalies, įvaizdį tarp užsienio kapitalo bendrovių“, - sakė V. Petružis.
Jis pastebėjo, jog pritraukti investuotojus nepakanka pasiūlyti patogią lokaciją ar laisvosios ekonominės zonos infrastruktūrą. Anot jo, investuotojai daugiausia dėmesio skiria kūrimosi proceso optimizavimui, plėtros greičiui ir partnerių patikimumui. Pirmiausiai - greitis.
Šioje vietoje labai dera nedidelis ekskursas į netolimą praeitį. Prieš šešetą metų pasaulinė telekomunikacijų bendrovė „Nokia“ priėmė sprendimą perkelti gamyklą iš Vokietijos į... Kaip manote, kur? Ne, ne į broliškąją Estiją. Gamykla kartu su USD 88 mln. investicija nukeliavo į Rumuniją, apskrities miestą Cluj Napoca, taip dar kartą demonstruodama, kad naujųjų laikų ekonomikoje sėkmę lemia ne kultūrinis artumas, o ekonomikos judrumas.
Gamykla išaugo per penkis mėnesius nuo investicijų pradžios ir pagamino pirmąjį bandomąjį telefoną. 90 hektarų plotą investuotojas gavo už dyka, Rumunijos vyriausybė savo lėšomis pastatė geležinkelio stotį, modernizavo oro uostą.
Galima tik spėlioti, kiek laiko toks projektas būtų trukęs Lietuvoje, kai dažniausiai ne valdžios instancijos prisitaiko prie investuotojų tempų, o atvirkščiai, investuotojai yra mokomi gyventi lietuvišku greičiu. Įvairiausi biurokratiniai slenksčiai, derinimai ir stumdymai trunka metų metus.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pasaulinė ekonomikos krizė ir vidinės kompanijos problemos skaudžiai smogė ir milžinei „Nokia“. Jau 2011 metų rudenį „Nokia“ pareiškė gamybą iš Rumunijos perkelianti į Kiniją ir Pietų Korėją, gamykla Cluj Napoca stabdoma, 3 500 darbo vietų naikinamos. Tokia ekonomikos realybė - daugiamilijoninės investicijos ne visada lemia verslo sėkmę.
„Tarptautinė patirtis rodo, kad viena darbo vieta LEZ sukuria tris darbo vietas už zonos ribų, sako Kauno LEZ vadovas. – Vadinasi, šiuo metu sukurtos 500 darbo vietų pritraukia dar daugiau nei pusantro tūkstančio darbuotojų regione. „Pasak direktoriaus, LEZ poveikio regionas nėra atitikmuo geografiniam Kauno miesto ar rajono plotui. Tai gerokai didesnės šalies dalis, kurios darbo jėgą, paslaugas, jaunimą pritraukia Kauno miesto įmonės, mokyklos. Kitas pavyzdys būtų Kauno LEZ statoma UAB „PienasLT“ įmonė, kurios steigėjai yra ūkininkai iš visos Lietuvos.
Nuo bendrovės įkūrimo pradžios Kauno LEZ yra pritraukusi 1,2 mlrd. litų investicijų, daugiau nei 70 proc. jų sudaro tiesioginės užsienio investicijos. „ Aišku, laukiame investuotojų iš viso pasaulio. Tačiau daugiausiai vilčių dedame į Baltijos jūros regiono valstybes“, - sako V. Petružis. Suomių įmonės Kauno LEZ investuoja per 700 milijonų litų. „Mes dalyvaujame parodose, forumuose ir kituose renginiuose, pristatydami LEZ-us ir bendrai Lietuvą. Tačiau efektyviausiai veikia pas mus įsikūrusio suomio ar norvego verslininko rekomendacija kitam savo šalies verslininkui“, - įsitikinęs Kauno LEZ direktorius.
Kur „nusėda“ kapitalas Biržuose, savivaldybė nežino
V. Petružis mano, kad visi regionai ir savivaldybės privalo stengtis pritraukti tiek vietos, tiek užsienio investuotojus. „Labiausiai tuo turėtų būti suinteresuoti merai ir kiti rajonų politikai. Investuotojai kuria naujas darbo vietas, kelia rajono ekonomiką, mažina nedarbą. Rinkimuose tai yra didžiuliai politiniai dividendai“, - su lengva ironija tęsia pašnekovas. Anot jo, bėda ta, kad savivaldybėse nėra šiam darbui paskiriama žmonių arba tai pavedama darbuotojui, ir taip turinčiam galybę pareigų. Todėl nėra ir rezultatų. Tokiame kontekste bandome gilintis, kokia investicijų padėtis Biržų rajone, kokių žygių ir veiksmų imasi rajono vadovai ir savivaldybės administracija, kad naujos darbo vietos ir kapitalas atsidurtų mūsų rajone. Juolab kad pirmąjį 2013 metų ketvirtį užsienio investicijų srautas į Lietuvą išaugo 1,8 karto, lyginant su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu.
Pagal materialines investicijas vienam gyventojui Biržų rajono savivaldybė yra paskutinė Panevėžio apskrityje - 2578 Lt vienam rajono gyventojui (2011 metų Statistikos departamento duomenys).
Kitas svarbus ekonominis rodiklis yra tiesioginės užsienio investicijos (TUI), kurios ne tik pagyvina vietinę ekonomiką, tačiau parodo ir rajono patrauklumą užsienio investuotojams. 2008-2010 metais Biržų rajono savivaldybėje TUI pastebimai sumažėjo: nuo 40 iki 20,1 mln., arba 49,8 proc. Reikia pažymėti, kad tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje ir Panevėžio apskrityje TUI apimtys išaugo. Peršasi išvada, kad Biržų rajono patrauklumas užsienio investuotojams buvo žemas ir mažėjo, kai palyginus bendras Lietuvos patrauklumas investuoti augo.
Žvelgiant į 2011 m. Statistikos departamento duomenis, Panevėžio apskrities zonoje (be Panevėžio miesto) Biržų rajonas pagal tiesiogines užsienio investicijas pasirodė geriausiai. Užsieniečių investicijos 2011 metais siekė 25, 71 mln. litų, vienam rajono gyventojui tai sudarė 930 Lt.
Tuo tarpu Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė teigė nežinanti, į kurias rajono įmones įplaukė tie pinigai. Pasak jos, savivaldybė tokios informacijos nerenka, tuo rūpinasi Statistikos departamentas.
Nelengvai su vedėja pavyko rasti bendrą kalbą ir dėl to, kokia yra investicijų pritraukimo į rajoną strategija ir taktika, kaip konkrečiai šiuo klausimu dirba skyrius, kurio priedermė nusakyta padalinio pavadinime.
Z. Marcinkevičiūtės nuomone, jos vadovaujamas skyrius tuo neužsiima, skyriaus nuostatuose to nėra numatyta, o investuotojų paieška yra rajono politikų klausimas.
Tokie, švelniai tariant, keistoki teiginiai tiesiogiai koreliuoja su Kauno LEZ direktoriaus anksčiau išsakytomis mintimis apie investuotojų paieškos ir pritraukimo veiklos savivaldybėse formą ir turinį.
Kaip investicinę aplinką formuoja politikai
Su kita vedėjos Z. Marcinkevičiūtės mintimi, kad rajono investicinę aplinką formuoja politikai, reikia sutikti. Tačiau tiek užsienio, tiek vidaus investicijų pritraukimas rajono politikams rūpi menkai. Toks įspūdis kyla pavarčius tų pačių politikų patvirtintą Biržų rajono savivaldybės 2011- 2013 metų strateginį veiklos planą ar Biržų rajono plėtros iki 2015 metų strateginio plano atnaujinimą.
Nors rajono plėtros vizijoje pirmu prioritetu skelbiama rajono ekonominė plėtra, tačiau ir tikslai, ir uždaviniai atsispindi tik netiesioginius veiksnius, galbūt iš dalies galinčius skatinti potencialius investuotojus. Rajono ekonominę plėtrą statyti vien tik ant turizmo kortos, kaip tai akcentuojama atnaujintame rajono plėtros iki 2015 metų plane, yra rizikingas žaidimas. Reikėtų mąstyti ir matyti diversifikuotas kapitalo pritraukimo galimybes, kaip atskirą tikslą ar uždavinį.
Bėda, kad daugumos savivaldybės valdininkų galvose žodis „investicijos“ sutapatinamas tik su Europos struktūrinių fondų ar programų pinigais. Ir nieko daugiau.
Siūlo statyti daržovių sandėlius
Kita vertus, ką rajonas šiandien gali pasiūlyti investuotojui, jei jis staiga sugalvotų Biržuose pastatyti, tarkime, žvakių fabrikėlį?
Po verslo bendruomenę sklando linksmai liūdnas gandas apie tautietį verslininką, kuris prie Biržų miesto norėjo statyti nedidelę įmonę. Galvojo jis, kad čia, kaip ir kituose rajonuose, investuotojų laukia, jiems žemės plotus su detaliaisiais planais, o kartais ir su visa infrastruktūra paruošę laiko. Siūlė verslininkas plyno lauko investiciją - apie 30 milijonų litų investuoti. Ir apie 50 darbo vietų sukurti. Patrauklu? Taip, tačiau ne Biržams. Pasirodo, nėra tinkamos žemės mieste ir apie miestą gamybinei veiklai. Regioninio parko nuostatai draudžia naujas pramonines statybas savo teritorijoje, tik senas statybas atnaujinti leidžia. Tačiau ir už regioninio parko ribų žmogui nepasisekė. Surado jis tinkamą sklypą, kreipėsi į savivaldybės institucijas, kad pakeistų sklypo žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, kur pagal įstatymą būtų galimą gamybinę veiklą vykdyti.
Nesutiko to padaryti atsakingos tarnybos. Esą toks žingsnis privers keisti bendrąjį savivaldybės teritorijos planą, kur toje vietoje žemės ūkio paskirties plotai numatyti. Darbo daug, o ir precedentas būtų blogas sukurtas. Juk ir daugiau tokių verslininkų gali atsirasti, rimtį trikdyti. O kad žmogaus nenuviltų, specialistė patarė gamyklą statyti kaip žemės ūkio objektą, atseit žemės ūkio veiklą vykdyti. Esą taip daugelis Biržuose daro.
Daržovių sandėlio variantas nesuviliojo investuotojo. Išvyko kitur žmogus su pinigais ir idėjomis, lengviau atsiduso klerkai, atsikratę įkyraus kliento.
Verslą-į aeroklubo teritoriją
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Kad tokia istorija galėjo nutikti, užtenka pažvelgti į naujai ruošiamo Biržų miesto teritorijos bendrojo plano koncepcijos funkcinius prioritetus. Naujai planuojama pramonės ir verslo infrastruktūros zona dabartinėje Biržų aeroklubo teritorijoje atrodo patraukliai dėl valstybinės žemės nuosavybės statuso, tačiau toks sprendimas garantuoja aeroklubo laidotuves.
Kitame siūlomame variante tokia zona driektųsi šalia geležinkelio Klausučių link, tačiau čia neišvengiamai iškiltų žemės paskirties ir nuosavybės problemos.
Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Gribauskas patvirtino, kad šiandien pramonės bei verslo objektų statybai miestas ne ką galėtų pasiūlyti. O apie sklypus su detaliaisiais planais ar kažkokia infrastruktūra ir kalbėti neverta.
Kol miesto ekonomikos nepradės gaivinti ateinantis kapitalas, naujojo plano koncepcijoje numatyti dideli plotai gyvenamosioms teritorijoms vargu ar kada susilauks naujakurių plaktukų pokšėjimo. Dažniau girdėsime laidotuvių dūdų orkestro garsus.
Akmenė ruošia detaliuosius planus verslui
O gali būti ir truputį kitaip. Akmenės rajono geografinė padėtis panaši į Biržų - šalies pasienis su Latvija, jis tolokai nuo pagrindinių transporto arterijų. Gyventojų skaičiumi ir teritorija Akmenė nusileidžia Biržams. Yra garsus cemento fabrikas, suteikiantis apie 600 darbo vietų, geležinkelis. Nedarbo lygis vienas didžiausių Lietuvoje - per 16 procentų. Žemės derlingumo balas gerokai mažesnis negu mūsų rajone. Akmenės rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Daiva Tušienė anaiptol nemano, kad Akmenės rajonas yra Dievo užmirštas kraštas. Anot jos, reikia tik valios ir noro trūkumus paverčiant privalumais. Ir neabejoja, kad jos skyriaus pagrindinė funkcija yra investuotojų paieška ir pritraukimas. Todėl Akmenėje ir atsirado beveik 100 hektarų plotą užimanti laisvoji ekonominė zona, kurios įstatymą 2011 metais pasirašė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prieš virsdamas LEZ, savivaldybėje bemaž dešimtmetį egzistavo pramonės parkas, kurio steigėja buvo rajono savivaldybės taryba.
Net didelis nedarbas, anot vedėjos Daivos Tušienės, potencialiam investuotojui gali atrodyti privalumas. Mat tai reiškia, jog vietovėje yra pakankama kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.
Pramoninių parkų ir LEZ infrastruktūros vystymas finansuojamas iš savivaldybių biudžeto, valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšų. Pasak D. Tušienės, savivaldybė pagal išgales prisideda prie projekto plėtros. Šiuo metu laikinai kol dar Vyriausybė nepaskyrė Akmenės LEZ administruojančios bendrovės, LEZ veikla yra ribota. Tačiau panorėjęs investuoti verslininkas ar kompanija nebus atstumti. Vedėja D. Tušienė sakė, kad savivaldybė turi paruošusi pakankamai sklypų su detaliaisiais planais ir už LEZ ribų.
Pasirodė ir pirmieji rezultatai. Pasak D. Tušienės, galimybėmis investuoti domisi ir šalies, ir užsienio verslininkai. Nors kol kas konkrečių sutarčių nėra, vedėja įsitikinusi, kad tai artimiausios ateities klausimas.
Ar gali panašus projektas gimti Biržuose ? Greičiausiai ne. Tam reikalinga tvirta politinė valia, kompetencija, ilgalaikiai strateginiai sprendimai ir jų tęstinumas, nuoseklus įgyvendinimas kartu su nepopuliariais ir ryžtingais sprendimais – tai, ko ilgus metus pasigendame rajono valdžios veikloje.
Antanas Vaičeliūnas
