„Vien komercinių vaikų vasaros stovyklų Lietuvoje rengiama per 100, kiekviena jų – po keletą sesijų. Išpopuliarėjo ne tik kūrybinės, bet ir fizinei ištvermei ugdyti skirtos stovyklos, kur didžioji dalis laiko praleidžiama miške, organizuojami žygiai, tad tokiomis aplinkybėmis išauga tikimybė, jog vaikui gali įgelti ne tik uodas, bet ir širšės ar vapsvos, „įsisegti“ pavojingas ligas platinančios erkės. Situaciją kiek apsunkina ir tai, kad žinoti, jog vaikas alergiškas įgėlimams galime žinoti tuo atveju, jei tai jau buvo nutikę. O štai pirmas kartas gali įvykti bet kada ir organizmo reakcija gali būti neprognozuojama“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.
Vidaus ligų gydytoja Raminta Gaidelytė pastebi, kad pastaruoju metu paplitęs įsitikinimas, jog repelentai apsaugo nuo visų vabzdžių, nėra teisingas. Jie neveikia širšių, vapsvų ar bičių, o būtent pastarųjų vabzdžių įgėlimai sukelia aršiausias organizmo reakcijas, tad saugotis būtina ne tik patiems, bet ir išmokyti vaikus, kaip elgtis gamtoje.
„Vengiant vapsvų, širšių ir bičių draugijos, gamtoje nepatartina kvepintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais, atvirose vietose gerti saldžius gėrimus, valgyti vaisius, ledus – jie privilioja geliančius vabzdžius. Palikus neuždengtą saldų gėrimą nepermatomoje taroje, nepastebėjus galima praryti ten įkritusį vabzdį. Taip pat nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti ir valgyti atsargiai. Jautriems žmonėms apskritai reikėtų nepalikti didesnio odos ploto nepridengto drabužiais, jei ilgiau būnama gamtoje“, – sako gydytoja.
Alergijos
Tarptautiniais duomenimis, pasaulyje iki 8 proc. žmonių yra alergiški vabzdžių įkandimams. M. E. Goliančik teigimu, kiekvienais metais tenka susidurti su atvejais, kuomet dėl vapsvų, bičių ar skruzdžių įkandimo vaikams pasireiškia sunki alerginė reakcija ir juos tenka gydyti ligoninėje.
„Jei žinote, kad vaikas alergiškas, jam atostogaujant vasaros stovykloje, pas senelius, giminaičius – juos būtina apie tai įspėti ir aprūpinti būtiniausia „antialergine“ vaistinėle. Tačiau svarbu pasirūpinti ne tik repelentais, ar vaistais, slopinančiais alergines reakcijas, skausmą ir niežulį, bet visų pirma paaiškinti vaikui, kaip geriausia apsiginti nuo vabzdžių, ką daryti, jei vabzdys jau įkando. Tarkime, įgėlus uodui niežulį čia pat kiek nuslopinti padeda paprasčiausios seilės. Viena paprasčiausių taisyklių, kurios mažiesiems sunku laikytis, – nekasyti įkandimo vietos“, – primena M. E. Goliančik.
Nealergiškiems vaikams vabzdžių įkandimai yra nepavojingi, tik skausmingi, dirginantys. Nors įkandimo vietas dažniausiai labai niežti, labai svarbu jų nesikasyti. Kuo daugiau vaikas kasosi, tuo labiau vargina niežėjimas, nes išsiskiria neuromediatoriai, kurie paliko niežulį ir susidaro užburtas ratas, todėl niežulį būtina malšinti. Kartais, ypač stipriai nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija.
Alergiškiems žmonėms net ir pavieniai vabzdžių įgėlimai yra pavojingi, gali sukelti anafilaksines reakcijas ir net mirtį. Gali atsirasti viso kūno odos bėrimas, dusulio priepuolis, kristi kraujospūdis, vystytis anafilaksinis šokas. Todėl gydytojai pataria vabzdžių įkandimams jautriems žmonėms su savimi nuolat turėti adrenalino švirkštą, pageidautina – autoinjektorių, kurį patogu suleisti į raumenis šlaunies srityje tiesiog per drabužius. Jei reakcija nėra itin stipri, pakanka ir antihistamininių medikamentų nuo alergijos. Taip pat galima išgerti hormoninių vaistų ar patepti jų tepalais.
Ne visi vabzdžiai gelia vienodai, o nemačius, kas konkrečiai įgėlė, suprasti gali būti nelengva. Pavyzdžiui, visai neskausmingai kanda erkės, kurių paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių. Planuojant atostogas rekomenduojama skiepytis nuo erkinio encefalito, taip pat – draustis nuo erkių pernešamų ligų.
„Būnant gamtoje patariama kuo dažniau save apžiūrėti, aptiktas per drabužius ropojančias erkes reikia kuo greičiau sunaikinti. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turi būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešų, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patariama aprišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Taip pat turėtų būti naudojami repelentai“, – sako vidaus ligų gydytoja R. Gaidelytė.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 milijonus eurų.
