Šiais metais Kazimieras Vasiliauskas išrinktas geriausiu Lietuvos lenktynininku. Titulo laimėtojas sutiko atsakyti ir į mūsų klausimus. Jūsų dėmesiui Kazimiero Vasiliausko pastebėjimai apie automobilių sporto virtuvę. T.y. apie bolidus, lenktynių trasas ir automobilių sporto dvasią.
Ne paslaptis, kad lenktyniaujant su identiškom formulėmis, rezultatus lemia nustatymai ir vairavimas. Norėjau paklausti apie nustatymus. Su kokiais pagrindiniais formulės nustatymais reikia dirbti pritaikant ją trasai? Kiek įtakos turi ratų išvirtimas ir slėgis padangose? Taip pat didelį vaidmenį turi aerodinamika. Kiek dirbate su sparnų atakos kampais, kokie jie optimalus greituose ir lėtuose trasos dalyse?
Atvykus į trasą pirmas ir svarbiausias darbas yra nustatyti tinkamą bolido aukštį. Nėra paslaptis, kad kuo žemesnis bolidas, kuo arčiau žemės paviršiaus, tuo geriau veikia prispaudžiamoji jėga. Todėl manau, daug kam kyla klausymas, kodėl nenusižeminti maksimaliai bolido? Ant bolido dugno yra speciali medžio plokštė. Per savaitgalį galima sudevėti tik 1 šios plokštės centimetrą. Peržengęs šią ribą lenktynininkas diskvalifikuojamas. Taigi nėra taip paprasta rasti optimalų aukštį, nes skiriasi kuro kiekis, dažnai trasoje yra nelygumų ir pan.
Kadangi prieš kvalifikaciją turime tik dvi treniruotes, retai kada keičiame spyruokles, nebent jauti, kad keitimas būtinas. Dieną prieš treniruotes apeinama trasa po ko maždaug aišku kokia kryptimi eiti. Skamba neįtikinimai, tačiau su laiku išmoksti vis daugiau ir kartais nustembi, kad apėjus trasa galima surinkti tiek daug informacijos. Taigi pakeitimai daromi gan smulkūs, tačiau tos smulkmenos labai svarbios, nes šiame sporte kiekviena prarasta dešimtoji sekundės dalis tave nustumia į rikiuotės galą.
Pasirinkus tinkamą bolido aukštį stengiamės pasirinkti optimalų suvedimą ir išvirtimą. Vėlgi su naujom padangom reguliuojam vienaip, su senom kitaip, o varžybom dar kitaip. Darant šiuos pakeitimus visada tikrinam padangų temperatūrą, nes pagal ją galime spręsti ar pakeitimas geras ar blogas.
Amortizatorius reguliuojame tik pačioje pabaigoje. Daug kas sako, kad tai viena svarbiausių bolido reguliuojamų dalių, tačiau man dar nepavyko pajusti didelio efekto. Taigi reguliuodami amortizatorius mes lyg ir pilnai suderinam bolidą, kad jis būtų lengviau valdomas. Tikiuosi ateityje pajusti daugiau, nes iš teorinės pusės supratu kaip jie veikia, tačiau šiame sporte reikia jausti. Jausmas nuveda į tinkamą reguliavimą. Žinios mažiau svarbesnės, tačiau žinoma ir be žinių nieko nebus.
Labai įdomu yra pačiam sportininkui keisti bolido reguliavimą vairuojant bolidą trasoje. Sportininkas gali keisti priekinį stabilizatorių ir priekinį sparną. Priekinį sparną leistina keisti tik iki ketvirtos pavaros, todėl jis nėra dažnai keičiamas, nebent trasa aiškiai suskirstyta į lėtą ir greitą dalį. Priekinį stabilizatorių reguliuoju gan dažnai. Lėtiems posūkiams, kuriuose slysta priekis, pasirenku minkštą stabilizatorių. Jei išvažiuojant iš posūkio slysta galas renkuosi kietą poziciją. Greituose ir S formos posūkiuose beveik visada naudoju kietą stabilizatorių. Tačiau aišku yra daug kitų kombinacijų, todėl teigti, kad taip visada turi būti negalima.
Esi važiavęs pagrindinėmis Europos trasomis. Kuri tavo nuomone yra įdomiausia, sukelianti daugiausiai gerų emocijų? Į kurią patartum nuvažiuoti pasivažinėti, kai vyks „Open track days"?
Arčiausia Lietuvos yra Čekijoje esanti Brno trasa. Ši trasa labai įdomi. Joje yra tiek greitų, tiek lėtų posūkių. Trasos danga labai gera, saugi yra ir visi kiti teigiami dalykai. Tai viena mano mėgstamiausių trasų. Joje rasite praktiškai viską.
Dauguma Italijoje esančių trasų taip pat labai įdomios. Gal tik išskyrus Monzą. Mėgstu trasas, kuriose reikia dirbti, kuriose eina posūkis po posūkio. Taigi jei būsite Italijoje patarčiau aplankyti Imola, Vallelunga, Misano, Mugelo. Italai „atsipūtę", todėl nebus jokių ilgų instruktažų kaip saugiai važiuoti. Pavyzdžiui, vokiečiai gali atimti daug džiaugsmo, nes reikės laikytis visų taisyklių. Manau „Open track days“ labiausiai išplėtota Anglijoje. Tačiau, man asmeniškai, jų taisyklės ir oro sąlygų kaita nepriimtina. Todėl į ją, dėl minėtų priežasčių, negaliu patarti vykti.
Esi per žingsnelį nuo „F-1". Ko gero jau matai kas vyksta šiam čempionate iš vidaus. Kaip vertintum dabartinę situaciją. Kaip tau praėjęs „F-1" sezonas? Ką manai apie ateinančiame busiančius naujus techninius reikalavimus? Apskritai, kur link eina „F-1"? Kokia ji bus po 5-10 metų?
„F-1" stebiu daugiau kaip žiūrovas. Mažai laiko praleidžiu „F-1" virtuvėje. Todėl žinau vos šiek tiek dagiau nei dauguma „F-1" fanų. Skirtumas tik tas, kad kaip lenktynininkas tam tikras situacijas vertinu kitaip. O šiaip sezonas buvo įdomus. Galbūt ne pačios varžybos, bet kontroliniai važiavimai. Įdomu kai pirmuosius dešimt sportininkų skiria septynios dešimtosios. Taip pat buvo įdomu, kad treniruotėse komandos jau neslėpdavo savo tikrojo greičio. Galbūt išskyrus „RED BULL" komandą. Nauji techniniai reglamentai tik iš dalies pasiteisino. Pavyzdžiui, padangų ir kuro reikalavimai nesuteikė jokios intrigos.
Apie ateinančių metų reikalavimus nieko per daug negaliu pasakyti, nes taisykles, kaip matome, galime interpretuoti. Tikiuosi tik vieno, kad komercinė pusė neužgoš sportinės pusės. Šiuo metu einama link to, kad sportininkų era baigėsi. Žiūrint dvidešimties metų senumo filmuotą medžiagą supranti, kad tai nepakartojama. Sportininkai nesiskųsdavo, dėl blogų oro sąlygų, dėl sunkių lenkimų ar reikalingų dešimčių milijonų biudžetų ir pan. Bet tai natūralu, viskas aplinkui keičiasi, taip pat ir automobilių sportas. Kokia bus ateities visuomenė, toks bus ir automobilių sportas.
Pabaigai, ką patartum septynmečiams, kurie svajoje būti Vetteliais, Schumacheriais ar Vasiliauskais? Koks kelias į profesionalų autosportą šiandien būtų optimalus?
Važiuokit, važiuokit ir dar šimtą ratų važiuokit. Gal jūsų technika ne pati geriausia, tačiau nekreipkite dėmesio. Jūsų kelias svajonės link tik prasidėjo, todėl ir su prastesne technika galite pasiekti aukštų rezultatų. Pradžioje visas dėmesys į save, o kai jausite, kad atidavėte visą save, pradėkit kreipti dėmesį į viską kitą. Bendraukite su kuo daugiau žmonių. Klauskite autoritetingų asmenybių patarimų. Rūpinkitės savo technika, nes jei jūs ją mylėsit, ji jus taip pat nepaves. Lenktynininkas privalo kuo tiksliau papasakoti savo treneriui su kokiomis problemomis jis susiduria, todėl stenkitės kuo tiksliau nupasakoti, ką jaučiat kai vairuojat. Taigi turėkite savo tikslą, tačiau žinokite, kad jį pasiekti turite pasiekti daug mažų tikslų. Atvykę į trasą nusistatykit sau dienos tikslą ir jei jį įvykdysite vis artėsite link savo svajonės. Nieko naujo manau nepasakiau, tačiau sėkmės, o ji priklauso nuo jūsų.
Iliustracijos ir vaizdo medžiaga iš tinklalapio kazimvasiliauskas.com
