Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujas „natūra“ gaunamos naudos apmokestinimas. Apmokestinti tarnybiniai verslo automobiliai, kompiuteriai, kuriais leidžiama naudotis asmeniniais tikslais, taip pat kitaip gaunama nauda.
Naujo mokesčio logika paprasta ir gana suprantama: tie, kas turi galimybę tarnybiniais automobiliais, kompiuteriais pasinaudoti asmeniškai, gauna savotišką „papildomą darbo užmokestį natūra“. Mokesčio įvedimas gali būti traktuojamas ir kaip papildoma priemonė biudžeto deficitui mažinti.
Abejonės dėl mokesčio filosofijos: ką dar apmokestinsime?
Nėra abejonių, kad važinėjantys tarnybiniu automobiliu gauna papildomą asmeninę naudą natūra. Tačiau reikia pastebėti, kad tokios papildomos naudos atvejų galima prigalvoti ilgą sąrašą. Turėtume apmokestinti darbdavio nupirkto laikraščio perskaitymą, asmeninių laiškų parašymą ant darbovietės popieriaus, už įstaigos pinigus nupirktą kavą, arbatą, mineralinį vandenį, o juo labiau tarnybinius pietus, pažioplinėjimą po internetą ir netgi nepagrįstai padidintą šilumą darbo kabinete.
Kiek hiperbolizuodamas paklausčiau: kodėl nėra apmokestinamas dar ir pasinaudojimas tualetu? Juk sunku būtų įrodyti, kad tualeto lankymas yra susijęs su darbo poreikiais. Beje, tas mokestis netgi duotų daugiau pajamų už dabar įvestąjį.
Tokių mokesčių pasaulyje yra, bet yra ir labiau absurdiškų. Taip, biudžetui pinigų trūksta, bet nejaugi nėra kitų išeičių? Negi verta stengtis bet kokiu būdu rasti takelį, kuriuo būtų galima nukeliauti į automobilio mokestį?
Manau, kad įvestas mokestis duos daugiau žalos negu naudos. Pirmiausia, jis griaus ir taip ne itin puikią verslo etiką, nes skatins šį mokesti „sušmugeliuoti“: tarkime, deklaruoti, kad automobilis naudojamas asmeniškai tik 0,5 proc. Kitas paporins, kad net jo UAB įregistruotas asmeniniame bute, tad jis visada darbe, niekada nedarbo reikalais automobiliu nesinaudoja. Trečias, pagauta važiuojant namo, paaiškins, kad vyko pasiimti pamirštų dokumentų. Jei mokesčių inspekcija norės įrodyti gudravimą, tai turės gražaus darbo ir, ko gero, didesnių sąnaudų nei mokesčio nauda. Vien iš tokių pragmatinių skaičiavimų jo siūlyčiau atsisakyti.
Mokesčio logikos analizė: absurdas
Mokesčiai turėtų būti tikslūs. Gyventojai moka ne apytiksliai ketvirtį atlyginimo Sodrai, o konkretų jo procentą. Be to, jei atlyginimas svyruoja, svyruoja ir mokestis. Tačiau jis visada yra tikslus. O kaip bus su šiuo mokesčiu? Ar kas gali suskaičiuoti ir tiksliai atskirti, tarkime, liepos mėnesį iš automobilio, arba pasinaudojimo nešiojimu kompiuteriu gautą privačią naudą nuo tarnybinės? Ko gero, galime tai padaryti tik apytiksliai. Taigi, turėtume „apytikslį“ mokestį. Gal ir kitus mokesčius pasukime ta pačia vaga…?
Tačiau didžiausias absurdas būtų, jei valstybė tik imtų mokestį už „natūra gaunamą naudą“, bet niekaip nekompensuotų valstybei „natūra suteikiamos naudos“. Kitaip tariant ir valstybei suteikta „nauda natūra“ turi būti kompensuojama lygiai taip, kaip kompensuojamos pridėtinės vertės mokesčio permokos.
Tūkstančiai darbuotojų, tarp jų – gydytojai, mokytojai, valdininkai – savo automobiliu važinėja ne tik asmeniniais, bet ir tarnybiniais reikalais: vizituoja ligonius, lanko mokinių tėvus, nuveža seniūno raštus, renka mokslinių tyrimų medžiagą. Jie natūra tarnybai suteikia naudą ne tik savais automobiliais, bet dar ir kitu savo turtu: namuose savo kompiuteriais rašo tarnybinę ataskaitą, dokumentus pasirašinėja nuosavu rašalu. Ta pačia logika remiantis už visą valstybei ir darbdaviams suteiktą naudą natūra žmonės neturėtų patys mokėti. Na tarkime naudą jie dovanoja, tačiau bent jau permokėtą gyventojų pajamų mokestį galėtų susigražinti. Įvedus naująjį mokestį toks reikalavimas tampa logiškas ir pagrįstas. Todėl siūlau mokesčių administratoriams skubiai kurti tvarką dėl tokio kompensavimo.
Sunku net įsivaizduoti, kaip pasikeistų tuomet mokestinis balansas…
O gal ta logika veikia tik į vieną pusę? Bet tada tokia logika nėra garbinga.
Mes, piliečiai, esame pasirengę mokėti teisingus mokesčius, kuriuos suprantame, bet logika turi veikti į abi puses.
Kas apmokės mokesčio administravimą?
Bet kokio mokesčio įvedimas verčia mąstyti ne tik apie pinigus, kuriuos potencialiai surinksime. Šio mokesčio administravimą apsunkins daug aplinkybių. Pirma, jis kaip jau kalbėjome yra „apytikslis“. Kaip administratoriams arba savininkui įrodyti, kad nauda natūra gaunama tik 10 proc. naudojamo turto vertės, o ne 90 proc. Geriau būtų tiesiog įvesti automobilių, kompiuterių, drožtukų ir popieriaus naudojamų įmonėse mokestį. Arba tiesiog įvesti konkretų mokestį visiems, naudojantiems tarnybinius automobilius.
Antra, įvestą mokestį turės administruoti valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai: taigi jis kainuos. Siekiant mokestį „pateisinti“, teks naudoti griežtas priemones.
Trečia, šį naują mokestį apskaičiuoti reikės apskaityti ir įmonėse. Prisireiks samdyti naujus buhalterius, apskaitininkus, bent jau jiems apmokėti papildomas paslaugas. Išauga įmonėms administracinė našta, nors valstybė deklaruoja siekį ją sumažinti.
Biurokratiniu kūju per vadybos krištolą
Personalo vadyba siūlo naudoti kuo įvairesnius ir platesnius darbuotojų motyvavimo instrumentus: leisti darbuotojams naudotis tarnybiniais nešiojamai kompiuteriais, automobiliais asmeniniais tikslais, rūpintis jų sveikata (tarkime, nuperkant abonementus į sporto klubą, baseiną), rūpintis jų kultūra ir laisvalaikiu, ir taip iš tikro laimint komandinę atmosferą (tarkime, organizuojant šokio pamokas darbovietėje, skatinant kūrybines studijas, nuperkant bilietus į koncertus), puoselėti jų savišvietą ir mokymąsi (apmokant studijas, kursus, seminarus, kalbų mokymąsi), rūpintis darbuotojų maitinimusi darbe ir t.t.
Visi šie instrumentai irgi gali būti pavadinti asmeninės naudos gavimu natūra. Tačiau tokia jau yra šiuolaikinė darbo rinka. Būtent taip dabar yra skatinami, svarbiausia – ugdomi darbuotojai.
Įstaigos, kurios moka tokius instrumentus deramai panaudoti, laimi darbuotojų lojalumą, susikuria kūrybišką atmosferą, tampa novatoriškomis ir pirmaujančiomis. Didžiausia klaida būtų tokias „natūra gaunamas naudas“ apmokestinti, nes tuo šios naudos būtų naikinamos.
Atvirkščiai būtų tikslinga skatinti tokių personalo vadybos instrumentų naudojimą. Teisinga, nes tai veda į komandinio darbo formavimą institucijose, skatina institucijų konkurencingumą, formuoja socialiai labiau integruotą visuomenę, skatina žinojimo kolektyvų formavimąsi. O tokių institucijų formavimasis yra labai svarbus Lietuvos konkurencingumo laidas.
Gal manome, kad Lietuvos konkurencingumą kurs biurokratiškai suniveliuoti kolektyvai ir biurokratizuotas personalo administravimas?
Tad tenka konstatuoti, kad naujųjų mokesčių kūrėjai ne tik balansuoja ties absurdo logika, bet ir eina keliu, kuris naikina modernius personalo motyvavimo ir jo plėtros instrumentus. Tai kenkia ir valstybei, ir privačiam sektoriui.
Ekologija irgi yra svarbi
Tokios valstybės kaip Vokietija pasuko visai priešingu keliu. Privačių įmonių tarnybinių automobilius ne tik nedraudžia, bet netgi skatina naudoti asmeniškai. Kodėl? Juk atrodo elgiasi nelogiškai, nes ribodami tarnybinių automobilių naudojimą jie tik paskatintų savo automobilių pramonę.
Atsakymas paprastas – taip elgtis vokiečius skatina ekologinis sąmoningumas. Kitaip sakant ekologinė nauda nusveria pagundą surinkti papildomus pinigus į biudžetą ir lobistinį automobilių pramonės interesą. Juk naudosi ar ne dar ir namuose, nešiojamą kompiuterį, jis nuo to nesusinaudos, o po penkerių metų vis tiek pasens. Tačiau visos valstybės mastu gaunasi tūkstančiai ir milijonai be reikalo nebeperkamų kompiuterių. Taip yra ekologiškiau. Lygiai tas pat su automobiliais. Net jeigu jis bus naudojamas tik tarnyboje, po septynerių metų laikomas moraliai ir ekologiškai pasenusiu, keistinu. Todėl ekologiškiau yra kai vienas žmogus tą patį automobilį naudoja ir darbe, ir namuose, nei du mažai naudojami, bet vis tiek senstantys automobiliai.
Taigi labai abejotina ar naujasis mokestis duos daugiau lėšų negu pareikalaus sąnaudų. Tačiau tokie sprendimai skatina mokesčių slėpimą, gniuždo pasaulyje plintančią subalansuotos plėtros ideologiją ir neskatina ekologinio sąmoningumo.
Kęstutis Masiulis yra TS-LKD narys
