Jau keli mėnesiai Lietuvoje netyla kalbos apie progresinių mokesčių įvedimą. Vieni Seimo nariai jau įregistravo projektus, numatančius tokią mokesčių sistemą, kiti dar tik ruošiasi tai daryti.
Vieną tokį projektą įregistravo ir Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas" nariai, o prieš kelias savaites vyko šio projekto pateikimas. Pateikimo metu pranešimą apie šį projektą sakė Seimo narys Julius Veselka, o po pranešimo kilo išties įdomi diskusija apie tai, kiek progresinėje mokesčių sistemoje turi būti laiptelių ir pagal kokius principus šie laipteliai turėtų būti nustatomi – šią diskusiją ir norėjau aptarti, pateikdama citatas iš Seimo plenarinio posėdžio stenogramos.
Seimo narys Algirdas Sysas uždavė klausimą, kodėl buvo pasirinkta 3, o ne daugiau tarifų progresinė sistema. Į tai J. Veselka atsakė:
“Ačiū, Algirdai. Iš tikrųjų, sakysim, anksčiau rinkos ekonomikos valstybėse buvo daugiau tarifų. Buvo ir 6, ir 5, įvairiai buvo. Bet vis dėlto laipsniškai... Principas paprastas. Mažas uždirbantys pajamas, vidutines ir dideles pajamas. Iš čia logika: mažiausi, vidutiniai tarifai ir aukščiausi tarifai. Labai paprasta, aiški logika."
Sekantį klausimą uždavė Seimo narys Petras Gražulis, kuriam kilo abejonių dėl konkrečių pajamų laiptelių dydžio:
“Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Juliau, aš irgi panašų, kaip ir gerbiamasis A. Sysas, norėjau užduoti klausimą. Man truputėlį norėtųsi, kad, pavyzdžiui, 35 % būtų taikomas mokestis, pavyzdžiui, ne tiems, kurie gauna virš 8 tūkst. Lt pajamas, bet virš 6 tūkst. Lt. Nes tikrai 6 tūkst. Lt nėra mažos pajamos. Iki 8 tūkst. 20 % yra, ar nemanytumėte, kad tą viršutinę ribą reikėtų šiek tiek žeminti?"
Taigi, P. Gražuliui “truputėlį norėtųsi", kad didesnis – 35% - GPM tarifas būtų taikomas gaunantiems virš 6 tūkst., o ne virš 8 tūkst., negu numatyta projekte. Pranešėjo atsakymas į tokį pasiūlymą:
“Mano galva, vis dėlto šiek tiek padidinti bendrą tarifą tiems, kurie uždirba iki 8 tūkst., bet 8 tūkst. pajamos per mėnesį nėra tokia riba, kai galima prabangą turėti. Tai turėtų būti vidutinis atlyginimas, turime artėti prie to, todėl žeminti šito lygio neverta. Iš tikrųjų yra specialistų, kurie ne iš ko kito, bet iš savo atkaklumo, darbo, gabumų, atsidavimo, todėl... Aš mąsčiau įvairiai, bet tuos 8 tūkst. priėmiau kaip tą etapą, o jeigu bus Seimo valia padidinti ar sumažinti, čia diskutuotini dalykai."
Citata išties paini, bet vis tik pradeda aiškėti, kad tarifo laipteliai turėtų priklausyti nuo to, ar gaunant konkrečias darbo pajamas jau galima “prabangą turėti", ar dar negalima. Taip pat tarifo laipteliai turėtų priklausyti nuo to, ar žmogus iš savo atkaklumo, darbo, gabumų ir atsidavimo uždirba didesnes pajamas, ar jam padeda kitos savybės. Įdomu būtų sužinoti, kokį tarifą reikėtų taikyti žmogui, kuris savo atkaklumu ir darbu uždirba 10 000 litų /mėn.? O kaip daryti su žmonėm, kurie dirba be ypatingų gabumų, atkaklumo ir atsidavimo ir gauna ne itin dideles pajamas?
Jei jau žmogaus savybės toks svarbus principas nustatant mokesčių tarifus, tai gal neatkaklių žmonių pajamoms reiktų taikyti didesnį mokesčių tarifą? Jau įsivaizduoju, kaip Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įkuriamas naujas Mokesčių mokėtojų moralės vertinimo departamentas, kurio specialistai ateina į kiekvieną įmonę, stebi kaip dirba įmonės darbuotojai ir kiekvienam darbuotojui asmeniškai nustato, nuo kokio pajamų dydžio taikomas aukštesnis mokesčio tarifas.
Grįžtant prie diskusijos Seime – klausimą apie laiptelių skaičių uždavė Kęstutis Daukšys:
“Ar iš tikrųjų ne per mažas progresyvumo laiptų skaičius? Dabar išėjo taip, kad ir tas, kuris 8 tūkst. uždirbs, nuo 8 tūkst. mokės 35 %, ir tas, kuris uždirbs 80 tūkst., mokės tą patį dalyką. Ar nereikėtų tų laiptelių dar pridėti, gal dar daugiau progresinių laiptelių?"
Pasirodo, progresinių mokesčių šalininkams ne tik vieno GPM tarifo sistema atrodo neteisinga – jiems jau neteisinga atrodo ir tai, kad ant vieno laiptelio esantys žmonės, uždirbantys skirtingas pajamas, mokės GPM pagal vienodą tarifą. Vienodas tarifas jiems yra toks blogis, kad norima sukurti kuo daugiau laiptelių, lyg tai didesnis laiptelių skaičius leis greičiau pasiekti rojų žemėje, kurį taip atkakliai žada šio mokesčio šalininkai. Beje, vienas didžiausių nesusipratimų yra tai, kad vienas tarifas tapatinamas su mokėjimu “to paties dalyko", tačiau absoliučia suma skaičiai juk skiriasi!
J. Veselkos atsakymas į K. Daukšio nelabai ką paaiškina:
“Matote, Kęstuti, teko vertinti daug dalykų. Vienas dalykas buvo vertinamas, kad vis dėlto neišbalansuotume ir biudžeto pajamų per tai. Todėl kai sudėjau tuos visus mokesčius, viską, šita sistema man leidžia per ilgesnę perspektyvą su balansuoti biudžetą, todėl tuos skaičius ir pasirinkau. O iki 8 tūkst. mokės mažiau kaip 20 %, kadangi 5 % eina. O ten gali būti, bet aš sakau, mažos pajamos, vidutinės pajamos, kurias (...), ir didelės pajamos, o didelės irgi atitinkamai. Devyni – moka mažiau ir visa kita, tokia logika vadovavausi, nes išbalansuoti biudžetą, jūs žinote, irgi nelabai išeina."
Taigi progresinių mokesčių šalininkai sutaria tik dėl vieno dalyko – kad tokį mokestį reikia įvesti, o sutarimo dėl laiptelių ir tarifų nėra ir tikriausiai būti negali. Neaišku ir tai, kaip progresinių mokesčių laipteliai turėtų būti pritaikyti prie žmonių savybių... O galbūt Seimo nariai nori kiekvienam dirbančiajam nustatyti po asmeninius progresinių mokesčių laiptelius? Nedaug dirbančiųjų Lietuvoj belikę, tad ir užduotis nesunki.
Proga priminti, kad 68 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad nesutiktų, kad jų pajamos būtų apmokestinamos progresiniu GPM tarifu. Gyventojai supranta tai, ko nesupranta kai kurie Seimo nariai – kad progresinio mokesčio laipteliai veda į pragarą, o ne į rojų.
