Po pergalės paskutinėse draugiškose rungtynėse prieš Didžiąją Britaniją vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra tikino, kad supykti reikia visoms komandoms bei išskyrė puikias rungtynes sužaidusį Mantą Kalnietį.
- Treneri, panašu, kad Dariui Songailai nėra numatytas pagrindinis vaidmuo rinktinėje. Ar jo žaidimas ir sportinė forma jus tenkina?
- Mes turime penkis didelius žaidėjus – Joną Valančiūną, Liną Kleizą, Robertą Javtoką, Joną Mačiulį, Paulių Jankūną. Joną Mačiulį galime leisti ketvirtuoju numeriu, kai žaidžiame žemesne sudėtimi. Tiek aukštaūgių mums turėtų pakakti, o Dariaus pasirodymas priklausys nuo varžovų, nuo rotacijos. Galbūt jis ir pats supranta, kad tai nėra jo geriausi metai. Jis turi būti pasiruošęs padėti tiek, kiek reikės. Nenoriu vardinti minučių, pozicijos, bet greičiausiai kaip penktas didelis žaidėjas.
- Krepšininkai kalbėjo, kad jie supyko per didžiąją pertrauką ir vėliau žaidimas pasikeitė. Kodėl šiai komandai reikia supykti, kad vaizdas aikštėje pasikeistų?
- Visoms komandos reikia supykti. Rusai anglams pirmą pusę pralaimėjo, bet supyko ir tada viskas pasikeitė. Pradėjome neblogai žaisti su britais, bet nežinau kodėl tie žaidėjai, kurie pakilo nuo suolo, nebuvo susikaupę ir pasiruošę intensyviam, kietam žaidimui. Tuomet ir pasipylė klaidos. Mūsų problema buvo klaidos, paprasčiausios klaidos. Anglai naudojosi jomis. Be to, techninės pražangos, kurias turime išgyvendinti. Teisėjavimas negali išmušti iš vėžių. Blogiausia, kad tas technines pražangas gavo mūsų pagrindiniai žaidėjai – Linas Kleiza ir Šarūnas Jasikevičius. Jie negali taip elgtis dėl to, ko mes siekiame ir dėl ko kovojame. Tikiuosi jie tą suprato.
Antroje pusėje išėjome su energija. Kalbėjome, kad reikės sunkaus darbo gynyboje ir momentais gynėmės gerai. Galbūt turėjome problemų kovodami dėl atšokusių kamuolių, bet prisitaikėme prie teisėjavimo, žaidėme kietai, persvėrėme rezultatą bei laimėjome.
- Teisėjavimas Venesueloje žaidėjus taip pat gali išmušti iš vėžių. Esate tam pasirengę?
- Nenoriu galvoti apie teisėjavimą. Nenoriu to sureikšminti. Po rungtynių pasakiau žaidėjams, kad teisėjavimas negalės būti mūsų pasiteisinimas. Mes turime padaryti viską dėl savęs, pirmiausiai turime žaisti su didele širdimi, visi kartu, intensyviai ir rasti kelių, jei kažkas teisėjauja nekaip. Nesvarbu kaip bus, mes turime būti pasiruošę: jeigu leidžia kietai, turime žaisti kietai, jeigu traktuos kiekvieną prisilietimą kaip baudą, turime apsiginti nesiliesdami. Tą turi suprasti kiekvienas.
- Pirmą kartą šią vasarą vienu metu kartu rungtyniavo Mantas Kalnietis ir Šarūnas Jasikevičius. Ar šiuo duetu pasinaudosite ir ateityje?
- Pirmiausia norėčiau išskirti Mantą, kurį pagyriau po rungtynių. Jis labai gerai sužaidė, organizavo žaidimą, atidavė perdavimus, suteikė tempą. Šarūnas iš pradžių strigo, bet vėliau išėjo ir parodė charakterį. Nereikalingus dalykus paliko už aikštės ribų ir išėjo, žaidė, apsigynė, perdavė.
Buvo tokia mintis pasižiūrėti jų duetą ir pažaisti su dviem gynėjais. Gal viską daryti šiai dienai tokio amžiaus, kaip Šarūnui, jau yra per sunku. Būtent todėl pabandėme situaciją, kai jis žaidžia antru numeriu, jam nereikia persivarinėti kamuolio, o tą atlieka Mantas. Tuomet Šarūnas gali daryti tai, ką moka geriausiai. Beje, panašioje situacijoje, tik vietoje Manto buvo Dimitris Diamantidis, Šarūnas žaidė finalo ketverte.
- Martynas Pocius buvo rezultatyviausias žaidėjas, tačiau didžiąją dalį taškų jis surinko, kai aikštelėje buvo Deividas Dulkys. Šis žaidėjų tandemas taip pat numatytas jūsų planuose?
- Martyną noriu pagirti ne tik dėl taškų - jis priėmė daug solidžių sprendimų. Daug žaidėjų sužaidė gerai, arti savo galimybių ribos ar pagal savo galimybes. Martynas ir veržėsi, ir metė iš toli. Jis nedvejodamas šoko, metė, pataikė.
Martynas su Deividu yra atletiški, abu gali įmesti. Mums tai leidžia agresyviau gintis ir žaisti greičiau puolime.
