Po antrosios pergalės Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra agresyvesniu žaidimu ir aukštu rungtynių tempu. Ketvirtadienį Panevėžio arenoje lietuviai iškovojo antrąją pergalę, rezultatu 97:77 (25:20, 28:18, 23:14, 21:25) įveikdami Lenkijos rinktinę.
„Vangokai įsivažiavome ir ne viskas taip lengvai pavyko, kaip galėjo pasirodyti. Įdėta daug darbo, daug enegijos. Palaipsniui vis gerinome gynybą, puolime žaidėme kartu. Manau, kad vėl gerai pataikėme, bet žaidėme agresyviau nei pirmose rungtynėse“, - komentavo K. Kemzūra.
- Trečias kėlinys vėl šiek tiek ne taip prasidėjo?
- Vėl nelemtas trečias kėlinys. Nesu patenkintas, kaip pradėjome. O pradėjome silpnai, bet gerai, kad laiku „susizgribome“ ir tas virto į sniego gniūžtės nusiridenimą nuo kalno. Atkarpą apsigynėme labai gerai, atidirbo buvę aikštelėje visi žaidėjai. Ir tempas buvo labai aukštas. Mes jį padiktavome ir išlaikėme iki galo. Praktiškai trečiame kėlinyje nulėmėme rungtynių baigtį. Buvo gražių momentų.
- Kas lėmė tokį taiklumą - pasitikėjimas, silpnas lenkų žaidimas ar sėkmė?
- Ne tik sėkmė. Reikia paminėti, kad turime ilgesnį atsarginių žaidėjų suolą, mūsų keitimai buvo stipresni nei varžovų. Po truputį atsiranda žaidimas. Pataikome tuos metimus, kurių visi tikisi, aktyviau lipome „ant lentos“, jeigu galima taip pasakyti. Mums nėra taip baisu, jeigu pramesime, nes galime pakovoti dėl kamuolio. Visi metikai kažkada turi pataikyti.
- Trečiame kėlinyje pyktelėjote ant Manto Kalniečio ir jį pakeitėte. Kas nutiko?
- Įžaidėjas yra trenerio dešinioji ranka. Aš ten nesupykau. Ten ne vieno Manto buvo klaida. Pati pradžia - lengvi du taškai iš po krepšio, mūsų klaida ir duodame varžovams galimybę per vieną minutę susigrąžinti penkis taškus. Ne apie tai kalbėjome. Mačiau, kad nėra kontrolės, o minutės pertraukėlės nesinorėjo taip anksti imti, nes nežinojau, kaip toliau gali pakrypti rungtynės. Nusprendžiau išleisti Šarūną, kuris viską ir sutvarkė. Sutaupiau minutės pertraukėlę.
- Ar Pauliaus Jankūno trauma rimta?
- Jam sumušė kojos raumenį. Tai ne tos rungtynės, kuomet reikėtų jį „aukoti“, neblogai sekėsi ir be jo, buvo šansas kitiems pažaisti. Tikiuosi, kad ten tik sumušimas ir mūsų gydytojai padarys viską, kad jis galėtų mums padėti kitose rungtynėse.
- Ar rinktinės žaidimas jau panašėją į tą, kuri ji demonstravo Turkijoje pernai?
- Patys matėte. Manau, kad taip. Momentais labai kibiai ir agresyviai gynėmės, neleidome mesti lengvų metimų. Tempas buvo tikrai aukštas.
- Dvikova su Turkijos rinktine bus sudėtingesnė?
- Be abejonės. Turkijos komanda su visa pagarba šiandieniniams varžovams aukštesnio lygio nei Lenkijos. Turi patyrusių žaidėjų.
- Marijonas Petravičius šiandien nežaidė. Kas jam nutiko?
- Kol kas nieko nenoriu komentuoti. Kai bus aiškiau... Mums buvo proga jį pataupyti. Kai žaidėme su britais, net nepastebėjome, kad nėra Roberto Archibaldo. Ir iki šiol niekas nežino kodėl. Čia karas. laikykite paslaptis, neišduokite.
- Jonas Valančiūnas žaidžia geriau?
- Jis kaip jaunas karščiuojasi, teisėjai priekabesni. Jis turi suprasti ir būti kantresnis. Jis gali dar geriau žaisti.
