Vilniuje įsismarkavęs statybų bumas ir vis garsiau, kaip sakė vienas prezidentas, dainuojantys kranai kelia nerimą paveldo saugotojams ir istorikams. Dešiniajame Neries krante viena po kito į viršų stiebiasi pačios ambicingiausios idėjos, nebūtinai sutampančios su architektūriniais reikalavimais, o senamiesčio centre rekonstruojami pastatai ir paminklai, kurių istorine verte tenka abejoti.
Apie besikeičiantį Vilniaus veidą „Omni.lt“ kalbėjosi su archeologu ir sostinės istorijos žinovu dr. Kęstučiu Katalynu, jau daugiau nei 20 metų vadovaujančiu archeologiniams darbams Vilniuje.
XVIII ar XIX a. Vilnius, žinoma, buvo kitoks nei dabar. Tačiau ar sostinė išsaugo pagrindinius savo bruožus?
Faktiškai nuo XIX a. Vilniaus ne tiek labai jau daug ir skiriasi, nes būtent tame amžiuje pradėjo įgauti dabartinį savo veidą. Iki tol tai buvo medinis miestas, tačiau per šimtmetį pasikeitė į mūrinį. Todėl tai, ką dabar matome, galime sakyti, yra XIX a. Vilnius, radikaliai jis nesikeičia.
Kiekvienas miestas vis dėlto keičiasi ir turi keistis. Kaip, jūsų nuomone, turėtų būti išlaikyta pusiausvyra tarp autentiško palikimo ir modernizacijos?
Tai labai sudėtinga problema. Šiaip jau atkuriant miestą laikomasi principo, kad rekonstruojama arčiausiai dabarties statyti pastatai. Be to, juk Vilnius ilgą laiką buvo didelis kaimas, tad jį atkurti būtų keistoka, nes juk dabar tai didmiestis.
UNESCO bara Vilniaus valdžią dėl kylančių dangoraižių dešiniajame Neries krante. Ar tikrai jie niokoja Vilniaus senamiesčio veidą?
Pats aukščiausias iš dangoraižių „Hanner“ iš tiesų gana bjauriai kyšo. Kiti dangoraižiai, beje, iš senamiesčio nesimato. Kita vertus, pagal juridinius aktus jų statyti nebuvo draudžiama.
Taip pat reiktų pridurti, kad UNESCO reikalavimus kai kurios interesų grupės panaudoja savo reikalams.
Tad dangoraižiai Vilniaus senamiesčio vaizdo tikrai nepagerina, tačiau didele dalimi miesto centras išlieka autentiškas.
Vilniečiai neseniai sužinojo apie Italijoje gyvenančio architekto Massimiliano Fukso pasiūlytą projektą, kaip rekonstruoti apleistus Sporto rūmus ir „Žalgirio“ stadioną. Kaip jūs vertinate šią naują dešiniajame Neries krante planuojamą įgyvendinti idėją?
M. Fuksas, ko gero, net nežino, kad Sporto rūmai stovi istorinių žydų kapinių centre. Šios kapinės driekiasi aplink rūmus kelių šimtų metrų spinduliu. Jos yra ypatingos svarbos paminklas, istorinių vertingumu joms prilygsta tik Bernardinų ir Rasų kapinės.
Vilniuje žydų, kaip žinia, gyveno labai daug ir buvo vienintelės jų kapinės, įkurtos XV a., o carinės valdžios uždarytos 1831 metais.
Jei šioje vietoje bus susirengta ką nors daryti, o, regis, taip ir bus, reikės atlikti išsamius tyrinėjimus, nes kol kas šioje vietoje vyko tik archeologinė žvalgyba, o laidojimo vietas reikalaujama visiškai ištirti. Tai užtruktų labai ilgai ir brangiai. Archeologiniu požiūriu kapaviečių tyrinėjimas - sudėtinga procedūra: kiekvienas žmogus turi daugiau nei šimtą kaulų, kiekvieną reikia apžiūrėti, be to, žydų ortodoksai labai jautriai reaguoja į kapaviečių kasinėjimus. Problemų sočiai, todėl aš, net jei kas ir pasiūlytų, nesiveržčiau ten dirbti.
Be to, projekte planuojamo statyti kad ir 20 aukštų dangoraižio taip pat niekas neleis statyti, nes ta vieta patenka į Vilniaus pilių vizualinės apsaugos zoną.
Ar Vilniaus istorija dar kada nors mena tokį statybų bumą?
Centre - ne. Senamiestis jau seniai tirštai užstatytas, todėl radikalių statybų nevyko.
Vienintelis rimtas statybų bumas buvo XIX a. antroje pusėje, kai imtasi įsisavinti neapgyventus rajonus dabartiniame Naujamiestyje. Tuomet buvo sukurti ištisi gatvių tinklai (dabartinės Vytenio, Švitrigailos ir kitos gatvės), statyti standartiniai namai. Tokie projektai tuomet įgyvendinti visoje Rusijos imperijoje, taip sakant, ko caras užsimanydavo ir paliepdavo, tas ir buvo daroma.
O dabar eina antroji tokių statybų banga.
Kaip jūs vertinate šią bangą?
Ją sąlygojo pinigų antplūdis, todėl statoma kur įmanoma, daromas verslas, todėl ne visada atsižvelgiama į kitus reikalavimus.
O Vilnius turi iš to naudos?
Kažkiek naudos yra. Štai vadinamasis Šanchajaus rajonas po truputį tvarkomas, visiškai pakeistas ir sutvarkytas eismas Konstitucijos prospekte.
Bet kai kurie pastatai statyti tiesiog ne vietoj ir geriau iš viso jų nebūtų. Štai Fabijoniškių mikrorajone neseniai pastatyta gyvenamųjų namų tiesiai ant buvusio sąvartyno, kuris dar visai neseniai funkcionavo.
Kai kas sako, kad ir Valdovų rūmai statomi be reikalo. Ar reiktų juos laikyti istorine Vilniaus dalimi, kurią būtina atstatyti?
Mano nuomonė jau 20 metų nesikeičia - manau, kad tai ne istorinio pastato atstatymas, o visiškai nauja statyba. Apie Valdovų rūmus išlikę labai mažai informacijos - nežinomas jų aukštis, vidaus išplanavimas ir t.t. Jau dabar matosi, kad jis per aukštas, per masyvus, todėl nustelbia Katedrą, Gedimino pilį.
Tai tikrai nėra būtinoji Vilniaus dalis. Juk ir L. Stuoka-Gucevičius projektavo Katedrą galvodamas, kad šių rūmų nebus. Be to, naujas skandalas dėl Valdovų rūmų gali kilti, jei reiks iškirsti šalia esančius kelis parko medžius, kurie užstoja pastato fasadą.
Algirdas Brazauskas įsitraukė į šių statybų smagumą dar savo prezidentavimo metais, kai buvo manoma, kad atstatytuose rūmuose įsikurs Prezidentūra. Vėliau paaiškėjo, kad pastatas tam per ankštas. Kai pastatys, matysime, ką su juo veiks.
Istoriniame Vilniuje yra bent keletas tokių projektų, kuriuos siekė įgyvendinti A. Brazauskas, bet kurie yra tik jo ambicijos. O juk, atvirai kalbant, jis neturi skonio. Pavyzdžiui, Katedros aikštėje stovintis Gedimino paminklas, kurį vadinu „girtas kunigaikštis“. Pažiūrėkite iš šono, kaip jis stovi. Net turistai iš jo juokiasi.
Rekonstruojamos ir kai kurios kitos istorinės Vilniaus vietos, pavyzdžiui, žydų kvartalas. Dėl jo ekspertai taip pat nesutaria. Ar ši rekonstrukcija išlaikys autentiškumo egzaminą?
Ten panaudota faktiškai visa turima istorinė medžiaga. Gal šimtu procentu ir neatitiks, tačiau bus maždaug toks, koks ir buvo.
Vilniuje yra daug radikalesnių projektų, pavyzdžiui, priešais Katedros aikštę L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje įsikūręs viešbutis „City park“. Jį projektuojant buvo siūloma daug variantų, deja, pasirinktas pats blogiausias.
Kodėl?
Pati pastato forma, tūris neturi nieko bendra su senamiesčiu. Jis pastatytas iš Vilniui visai nebūdingų medžiagų. Girdėjau architektų atsiliepimų, kad jau geriau jis būtų „stikloidas“, t. y. visas iš stiklo.
Kokios vietos Vilniuje jums, kaip archeologui, šiuo metu užmena daugiausia mįslių?
Vilnius labai daug kasinėtas, informacijos surinkta daug. Naujų mįslių kyla ten, kur išlikę daugiausia kultūrinių sluoksnių, pavyzdžiui, Žemutinėje pilyje.
Gana prastai išsiaiškinta, kaip Vilniuje augo kolonijinės bendruomenės. Turiu omenyje stačiatikių bendruomenę Latako gatvėje ir vokiečių miestą aplink Šv. Mikalojaus bažnyčią. Daug dalykų ten nežinoma, pavyzdžiui, kurioje vietoje buvo turgavietės, o jos tikrai buvo. Abiem šiems centrams labai nepasisekė, nes ten dirbę archeologai elgėsi neatsakingai - netgi dirbo su ekskavatoriais, ataskaitų neparašė.
Dar viena mįslė - „Kreivasis miestas“, jis dabar apima Kalnų parko teritoriją. XIII-XIV a. tai buvo tankiai apgyvendinta vieta, bet rajonas faktiškai netyrinėtas. 1390 m. šis „miestas“ buvo visiškai sudegintas ir sudegino ne kas kitas, o Vytautas. Tuo metu jis pjovėsi su Jogaila ir tai buvo įprastinė taktika - vienas iš siaubiamųjų žygių.
Ar yra sostinėje pamirštų, negaivinamų vietų, kurios istoriškai miestui svarbios?
Viena kaip tik pradėta gaivinti - miesto siena. Neseniai atkasti keli atsitiktiniai fragmentai Pylimo gatvėje, bet eiliniai praeiviai juos retai pastebi, nes dalis atkasti vidiniuose kiemuose, kiti - ganėtinai aukštai, kad liktų nepastebėti.
Greitai prasidės sienos atkasimo darbai L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje. Dar viena spraga bus užlopyta, bet tokių spragų - gyvas velnias, mat visos sienos ilgis sudaro 3 kilometrus 300 metrų.
Pamenu, kaip Prezidentūros parke buvo atkasta dalis sienos. Tuomet net projektai buvo parengti, ruoštasi tuos fragmentus turistams rodyti. Tačiau kai statybininką prezidentą pakeitė kitas, viskas užstrigo ligi šiol.
Ties Rotuše dabar taip pat vyksta darbai. Tačiau kol kas - tai tik įprasti telekomunikacijos tiesimo darbai. Užtat kitąmet planuojama kasinėti jau centrinę Rotušės aikštę, kur glūdi gotikinio stiliaus pastatų liekanos.
Kalbėjosi Tomas Vaiseta
