Praėjusią savaitę grupė Kauno valstybinio muzikinio teatro artistų grįžo iš Čikagos. Kartu su Čikagos Lietuvių Operos artistais kauniečiai operinio meno gerbėjams surengė kasmetinę šventę, pakviesdami žiūrovus į Franzo Leháro operetę „Grafas Liuksemburgas“.
Čikagoje operetę statė teatro vyriausiasis režisierius Kęstutis Jakštas ir vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas. Ovacijomis Amerikos lietuviai sutiko teatro solistų Gedimino Maciulevičiaus, Gitanos Pečkytės, Raimondo Baranausko sukurtus vaidmenis. Pagrindinių herojų partijas operetėje dainavo Neda Grigalavičiūtė (JAV) ir Mindaugas Gylys (Klaipėda). Bet gražiausią reginį žiūrovams sukūrė teatro baleto trupės vadovas, choreografas Dainius Bervingis, operetėje pastatęs šokius. Solo numerius atliko teatro baleto artistai Justina Vitkutė ir Gintaras Visockis.
„Grafas Liuksemburgas“ (nuotr. Andriaus Sprindžio)
„Jau antrą kartą iš eilės mūsų teatro menininkai Lietuvių Operai padeda įgyvendinti kūrybinius planus“, – prisimindamas viešnagę Čikagoje sakė teatro vyriausiasis režisierius Kęstutis Jakštas, kuris lygiai prieš metus su ta pačia komanda Lietuvių Operoje statė didžiausio pasisekimo sulaukusią F. Leháro operetę „Linksmoji našlė“. „Grafo Liuksemburgo“ premjera turėjo įvykti dar pavasarį, tačiau dėl problemų su vizomis, ją teko atidėti rudeniui – sakė režisierius, pridurdamas, kad visą tą laiką abiejų trupių artistai stropiai dirbo individualiai. ‒ Būtent, todėl operetę ryžomės pastatyti per labai trumpą laiką“.
„Grafas Liuksemburgas“ (nuotr. Andriaus Sprindžio)
K. Jakštui be režisūrinio darbo teko ir organizacinis operetės krūvis. „Viena šio projekto sėkmės priežasčių buvo ir prieš pat gastroles įvykusi bendra repeticija“, – prisipažino režisierius, jokiu būdu nesutikdamas, kad Čikagos Lietuvių Operoje dainuoja paprasti mėgėjai. Jeigu kolektyvas gyvuoja daugiau nei pusę amžiaus, o didesnė dalis jo narių turi muzikinį išsilavinimą, vargu ar galima tai vadinti mėgėjiškumu. „Čia, kaip su 15 –20 metų gaudančiu žuvį žveju, kurio tikrai nepavadintum mėgėju“, – šypsosi režisierius, nematydamas didelio atotrūkio tarp profesionalių Kauno atlikėjų ir Lietuvių Operos artistų, kuriems užjūryje ir skyrė pagrindinį dėmesį. „Kita vertus, kas, jei ne aplinka, vaidina karalių ir jeigu būtų pasijutusi bent menkiausia mūsų teatro atlikėjų artistinė arogancija, taip ir liktumėm scenoje vieniši“, – įsitikinęs režisierius, kuriam pavyko maksimaliai sumažinti atotrūkį tarp profesionalizmo ir mėgėjiškumo.
„Grafas Liuksemburgas“ (nuotr. Andriaus Sprindžio)
„Didžiausias pasiekimas man ‒ salėje nesimuistantis, susikaupęs žiūrovas, bijantis praleisti menkiausią epizodą. Beje, pradžioje susižavėjimas, vėliau ovacijų griausmas ir gėlių jūra lydėjo ne tik mūsų solistus G. Maciulevičių, G. Pečkytę, R.Baranauską, bet ir teatro baleto artistus J.Vitkutę ir G.Visockį, kai šie atliko D. Bervingio sukurtus šokius – prisipažino K. Jakštas, neslėpdamas, kad per spektaklį beveik 3 tūkst. žiūrovų talpinanti salė buvo ne tik sausakimša, bet galėjai girdėti joje ir musę praskrendant.
Kalbėdamas apie Lietuvių Operos kolektyvo ir Kauno muzikinio teatro itin sėkmingą bendrą projektą, teatro vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas negailėjo gražių žodžių, juolab, kad Lietuvių opera ‒ vienintelė etninė operos grupė JAV, taip pat vienas iš nedaugelio lietuvių išeivijos kolektyvų, gyvuojančių tiek laiko ir puoselėjančių Lietuvos operos tradiciją bei kultūrą toli nuo savo gimtinės.
„Grafas Liuksemburgas“ (nuotr. Andriaus Sprindžio)
Per savo gyvavimą Lietuvių Opera Čikagoje pastatė dešimtis žymiausių operos kūrinių, o šiais jubiliejiniais – 55–taisiais – metais žiūrovai išvydo Franzo Leharo operetę „Grafas Liuksemburgas". „Bene didžiausia nuostaba apima sužinojus, kad tiek metų gyvuojantis kolektyvas yra pelno nesiekianti organizacija, kurios gyvavimas priklauso nuo rėmėjų aukų ir aktyvaus dalyvavimo jos ruošiamuose renginiuose – savo susižavėjimo ir gražių emocijų neslėpė maestro pridurdamas, kad tai labai aukšto lygio mėgėjiškas kolektyvas, galintis atlikti ir daug sudėtingesnius kūrinius. „Tą pajutome dar pernai, kai statėme operetę „Linksmoji našlė“, todėl šiemet trupės artistams reikalavimus kėlėme tokius pat aukštus, kaip ir profesionaliems atlikėjams“ – sakė dirigentas, pripažindamas, kad šių žmonių atsidavimas muzikai, užsidegimas, noras rimtai dirbti tikrai begalinis, juolab, kad visi be išimties Lietuvių Operos kolektyvo nariai pilnu krūviu dirbantys žmonės.
„Grafas Liuksemburgas“ (nuotr. Andriaus Sprindžio)
„Gal būt, todėl ir stebino ne tik kolektyvo profesionalumas, bet ir labai pozityvi energija, kuria po intensyvios darbo dienos atėję į repeticijas spinduliuodavo artistai – prisiminimais dalinosi J. Geniušas, tą patį kalbėdamas ir apie orkestrą. „Operetę pastatėme tikrai per rekordiškai trumpą laiką – jei su dainininkais repetavome geras porą savaičių, tai orkestrui, kurio daugumą sudaro muzikantai iš „Lyric Opera of Chicago“ bei kitų profesionalių Čikagos teatrų, pakako vos trijų repeticijų – nusišypsojo teatro dirigentas dar kartą pabrėždamas, kad būtent gebėjimas per labai trumpą laiką išmokti anksčiau nematytą kūrinį ir įrodo labai aukštą orkestrantų profesionalumą“.
Asta Mikelevičiūtė
