Praėjusią savaitę politinės partijos rinkimų komisijai pateikė savo finansines ataskaitas. Paaiškėjo, kad ne viena jų po rinkimų liko su skolų kupra. Kaip radijo stočiai „Laisvoji banga“ teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovas Karolis Granickas, už partijų skolų slypi ne tik netinkamas jų finanasavimas, bet ir viešieji pirkimai bei VRK aplaidumas. Anot jo, svarbu kalbėti apie tai, ar mes iš tiesų matome, kiek pinigų partijos išleidžia savo rinkiminėms kampanijoms ir ar VRK pateikti duomenys iš tiesų yra teisingi.
„Manau, kad VRK parodo ne visus duomenis. Prisiminkime, kiek rinkimų metu pasirodo straipsnių apie politines partijas ir jų atstovus gyvenimo būdo žurnaluose, kurie nėra pažymėti kaip politinė reklama. Tokiu atveju straipsnis būna neapmokamas ir jo nesimato VRK ataskaitose. Natūralu, kad VRK neturi tiek pajėgumų, o gal ir noro, viską stebėti ir patikrinti, todėl reikėtų didesnio visuomenės įsitraukimo ir, žinoma, didesnių VRK pajėgumų tokios reklamos stebėjimui. Svarbu domėtis, kiek partijos iš tiesų išleidžia rinkiminės kampanijos reklamai. Akivaizdu, kad rinkimų metu reklamos agentūrų kainos yra dirbtinai dempinguojamos. Galime net kelti prielaidą, ar tik nėra taip, kad reklamos agentūra tikisi gauti daugiau naudos iš vienos ar kitos sutarties, jeigu reklamuojama partija bus išrinkta“ , - kalbėjo K. Granickas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovo manymu, tinkamas ir aiškus politinių partijų interesų deklaravimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant labiau skaidrinti partijų finansavimą. „Valstybinės tarnybinės etikos komisijos (VTEK) puslapyje galima nesunkiai surasti vieno ar kito politiko interesų deklaraciją, ar finanasinę ataskaitą VRK puslapyje, tačiau informacija pateikiama neaiškiai ir ją sunku suvokti. Tai yra aiški žinia visuomenei, jog politikai nenori būti stebimi visuomenės. Manau, kad VRK ir VTEK tokią informaciją turėtų teikti nemokamai, atviru formatu ir kiek įmanoma paprasčiau, kad juos būtų galima panaudoti. Tuomet tokios organizacijos kaip visuomeninės organizacijos galėtų juos paimti ir parodyti visuomenei, ką iš tikrųjų jie reiškia. Šiuo metu tai padaryti yra neįmanoma“ , – mintis dėstė K. Granickas. Jo teigimu, reikėtų nepamiršti, kad dalis problemos slypi ir viešuosiuose pirkimuose.
„Partijos turi galią, nubrėžti labai aiškias viešųjų pirkimų sąlygas ir pasirinkimo laisvę, kas joms teiks reklamos ar viešųjų ryšių paslaugas. Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų prisimti didesnę atsakomybę ir atidžiau stebėti, kas vyksta su viešaisiais pirkimais po rinkimų, kas laimi reklamines ir viešųjų ryšių kampanijas. Santykius tarp politinių partijų ir reklamos agentūrų galima suprasti labai pragmatiškai, tai santykis tarp dviejų verslo subjektų. Nors politinė partija ir nėra tikrasis verslo subjektas, jis veikia pagal verslo logiką. Skaičiuoja savo investicijas ir iš to gaunamą naudą. Todėl būtų naivu tikėtis, jog reklamos agentūros sudarydamos sutartis su partijomis neturėtų aiškių finansinių lūkesčių“ ,- kalbėjo Transparency International Lietuvos skyriaus projektų vadovas.
K. Granicko nuomone, uždraudus juridiniams asmenims remti politines partijas, juridiniai asmenys surado kitų būtų kaip prisidėti prie partijų finansavimo.
„Yra visokių kelių paremti politinę partiją. Fizinio asmens paramos lubos nėra žemos, jos siekia net keliasdešimt tūkstančių litų. Taip pat yra galimybė remti partijas per trečiuosius asmenis. Prisiminkime rinkimines kampanijas, dažnai mokėjimai reklamos agentūroms yra vykdomi per trečiuosius asmenis, todėl tai tampa kliūtimi norint sužinoti kiek konkrečiai pinigų partija išleidžia reklamai“ ,- teigė K.Granickas.
