Lietuvoje įvairių fondų, institutų, asociacijų, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų steigimo(si) pagreitis tęsiasi. Akivaizdu, kad pilietinės iniciatyvos yra demokratijos pagrindas, o kai kurios iš šalyje veikiančių viešųjų įstaigų savo darbais sugebėjo reikšmingai prisidėti prie žmogaus teisių, pilietinių laisvių, aplinkos apsaugos, švietimo ir kitų svarbių sektorių plėtros. Todėl žmonių iniciatyvos nelaukiant valdžios malonės kurti pažangesnę visuomenę, yra sveikintinos ir vertos didelės pagarbos. Kilnių, prasmingų, savalaikių idėjų įgyvendinimas privalo būti remiamas bei aktyviai skatinamas.
Deja, tenka pastebėti, jog viešųjų įstaigų interesų lauke ne visuomet atsiduria švaresnė gamta, labiau išsilavinusi visuomenė ar socialinės atskirties sumažinimas. Net jeigu apie tai kalbama tų įstaigų ir įstaigėlių įstatuose ar jas pristatančiuose interneto puslapiuose. Neretai tai tiesiog lengvas, greitas ir patogus būdas pasipinigauti valstybės ar įvairių tarptautinių fondų sąskaita. Puse lūpų kalbama, jog į tokį „versliuką“ nespjauna ir kai kurie politikai ar aukšti pareigūnai. Bičiulio ar giminaičio fondai, institutai ar forumai „popieriuje“ nupiešia kilnią projekto viziją, tiksliai užčiuopdami visuomenės skaudulius ir žadėdami efektyvius jų sprendimo būdus. Garbinga ekspertų komisija nedvejodama skelbia nugalėtojus. Tačiau taip jau nutinka, kad vizijos ir lieka tik popieriuje, nors išleidžiami realūs mokesčių mokėtojų pinigai. Lyg ir kažkas mokėsi, lyg kažkas ir kažkur dalyvavo, lyg ir sėkmingas projektas, nors tų „laimingųjų“ (kitaip – „tikslinės grupės“) niekas nei matė, nei girdėjo.
Tarkime, kad ką tik aprašytas modelis tėra gandai arba daugiau išimtis nei taisyklė. Ir net jeigu absoliuti dauguma valstybės ar ES fondų pinigų naudojami visuomenės interesui, esu tikras, kad daugiau skaidrumo ir atsakomybės tai pačiai visuomenei niekaip negali pakenkti nei projektų kokybei, nei jų rengėjų kompetencijai.
Tad Viešųjų įstaigų įstatymo pataisos, įpareigosiančios visas viešąsias įstaigas deklaruoti pajamų šaltinius, tikiuosi, nėra tolima ateitis. Seime jau pradėtos iniciatyvos, viliuosi, sulauks ir paties nevyriausybinio sektoriaus palaikymo. Nes daugelis visuomenininkų juk ir stovi tiesos, atsakomybės ir viešo intereso gynimo frontuose, o pilietinė visuomenė taip ir liktų deklaracija, jei nepradėsime kurti skaidrių, atvirų, abipusių pasitikėjimu grindžiamų bendravimo formų.
Kęstutis Daukšys yra Darbo partijos narys
