Sunkus gyvenimas sovietinio totalitarizmo sąlygomis dar nereiškė, jog žmonės buvo didesni materialistai, nei šiandien - šitaip reaguoja teisininkas K.Čilinskas į viešą kunigo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos fakulteto prodekano Kęstučio Kėvalo mintį, jog sovietmečiu žmonės buvo didesni materialistai, nei šiandien, nes rūpindavosi, kur gauti šventėms žirnelių.
Anot K.Čilinsko, sovietinis totalitarizmas siekė palaužti žmonių dvasingumą, varžė teises, laisves, privačią iniciatyvą. Tikrai - tuo metu trūko žirnelių. Bet žmonių dvasingumas, kaip reakcija į sovietinę valdžią, buvo didžiulis. Jei to laikotarpio žmonės būtų labiausiai susirūpinę žirneliais ir kitais materialiais dalykais, tai nebūtų buvę savo laisve rizikuojančių Katalikų bažnyčios kronikos platintojų, Laisvės kovotojai ir disidentai nebūtų dėję galvų už Lietuvą, nebūtų gimęs Sąjūdis ir Baltijos kelias, tūkstančiai žmonių nebūtų rinkęsi miegoti mokyklose ant grindų, kad galėtų šimtams tūkstančių lietuvių surengti kupinas nacionalinio entuziazmo tautinių dainų ir šokių šventes. Jei žmonės žirnelius būtų vertinę labiau už laisvą dvasią, tai šiandien neturėtume nei Kovo 11-osios, nei Sausio 13-osios, teigia K.Čilinskas.
Deja, dabartinė valdžia tos dvasios neperėmė. Kaip tik šiandienos politika daro žmones absoliučiais materialistais. Bažnyčia ir Konstitucija vietoje Dievybės ir Laisvės šventa paskelbė nuosavybę. Kovodami už tos šventos nuosavybės kvadratinio metro lopinėlį, susipriešinę žmonės bylinėjasi metų matais. Masines Tautinių dainų ir šokių šventes pakeitė arba korupcinės, skandalingu pinigų grobstymu pasižymėjusios Vilniaus - kultūros sostinės dienos arba šou verslo projektai, kur perkama pardavinėjama ir moralė. Piliečiai pratinami prie minties, kad pagrindinis gyvenimo tikslas - bet kaip uždirbti pinigai. Dominuojanti idėja tapo „laisvoji rinka“, kuri Lietuvoje reiškia, jog perkama ir parduodama viskas: teisingumas, sąžinė, pareigos valdžioje, teismų sprendimai, įstatymai, rinkėjų balsai.
Todėl tik labai gilioje celės tylumoje save nuo visuomenės izoliavęs dvasiškis gali manyti, jog, atkūrus Nepriklausomybę, politikai sukūrė tokią Lietuvą, kurioje žmonėms svarbiausiomis yra ne materialinės, o dvasinės vertybės, sako K.Čilinskas.
