Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Zinoma ,teisingi Cilinsko zodziai...
Deja-siu dienu Lietuvos valdzios kulturos,doros ,baznycios kiti prioritetai...
Deja-siu dienu Lietuvos valdzios kulturos,doros ,baznycios kiti prioritetai...
Zinoma ,teisingi Cilinsko zodziai...
Deja-siu dienu Lietuvos valdzios kulturos,doros ,baznycios kiti prioritetai...
Deja-siu dienu Lietuvos valdzios kulturos,doros ,baznycios kiti prioritetai...
Nei tu žinai, nei tu šnekėk, pienburni.
melavo, per tiltą važiavo...
"Bet tais laikais buvo gerbiamas darbas,darbo žmogus.Ir už darbą buvo mokama."
:)))) Cha, cha, cha. Tualetinis popierius deficitu buvo ir tai buvo pagarba?:) Nu jo - šnapsas buvo pigesnis, bet sviestas nė velnio - kainas ir pinigus lyginti mokame. Zaporožiečiui paskyros ir visą gyvenimą laukti buvo galima. O jei gerai be specparduotuvių gyvenai, reiškia vogei, kiek pakėlei. O komjaunuliškas pasakas ir čilinskines melagystes susikiškite, kur nesueina :) Melagis esi arba vagis :)
:)))) Cha, cha, cha. Tualetinis popierius deficitu buvo ir tai buvo pagarba?:) Nu jo - šnapsas buvo pigesnis, bet sviestas nė velnio - kainas ir pinigus lyginti mokame. Zaporožiečiui paskyros ir visą gyvenimą laukti buvo galima. O jei gerai be specparduotuvių gyvenai, reiškia vogei, kiek pakėlei. O komjaunuliškas pasakas ir čilinskines melagystes susikiškite, kur nesueina :) Melagis esi arba vagis :)
buvo dar žiauresnis, tik nedeklaruojamas. Vien deficitų (praktiškai visko) medžioklė ko verta. Melagis tas Čilinskas ir durniai juo tikintys. Arba pienburniai. Na, dar galbūt tie, kas puto privilegijomis anais laikais. Nekvailinkite žmonių, komuniagų (t.y. - melagių vagių ir žmogžudžių gerbėjai).
Tikra teisybė. Ir sektantų institutas be licenzijos LLRI neturėtu diriguoti šalies ekonomikai per jos vadovus.
Trumpai,drūtai,bet tiesiai į dešimtuką.Ačiū.
pritariu K.Čilinskui, pacituosiu delfi, O.Koršunovą:
Anot režisieriaus Oskaro Koršunovo, Tartiufas – tai šių dienų „herojus“. Tobulas prisitaikėlis, karjeristas, pragmatikas ir ištvirkėlis. Siekdamas savo tikslų šis personažas nesibodi jokių priemonių. „Žinoma, čia jis neapsimetinėja šventuoliu; jis greičiau yra puikus viešųjų ryšių specialistas, gerai suprantantis, kad nėra geresnio įrankio mulkinti lengvatikius už moralę, kuria jis ciniškai manipuliuoja. Veidmainystė ir melas jam tėra įvaizdžio kūrimas, o praturtėjimas kitų sąskaita – stiprybės ir pranašumo įrodymas. Tartiufai visada išpažįsta aktualiąją „religiją“. Moljero laikais jie buvo sulindę į bažnyčią, sovietmečiu – į partiją, o dabar jie ten, kur mamona: bankuose, politikoje ir t.t. Jie visada ideologiškai korektiški ir blogiausius darbus sugeba įvilkti į gražiausių žodžių rūbą. Pasaulinė finansinė krizė – tartiufizmo pasekmė. Ši komedija būtų labai aktuali Lietuvoje, kuri tiesiog persisunkusi tartiufizmu. Todėl galvoju apie šio veikalo pastatymą ir OKT/Vilniaus miesto teatre“, – sako režisierius.
Anot režisieriaus Oskaro Koršunovo, Tartiufas – tai šių dienų „herojus“. Tobulas prisitaikėlis, karjeristas, pragmatikas ir ištvirkėlis. Siekdamas savo tikslų šis personažas nesibodi jokių priemonių. „Žinoma, čia jis neapsimetinėja šventuoliu; jis greičiau yra puikus viešųjų ryšių specialistas, gerai suprantantis, kad nėra geresnio įrankio mulkinti lengvatikius už moralę, kuria jis ciniškai manipuliuoja. Veidmainystė ir melas jam tėra įvaizdžio kūrimas, o praturtėjimas kitų sąskaita – stiprybės ir pranašumo įrodymas. Tartiufai visada išpažįsta aktualiąją „religiją“. Moljero laikais jie buvo sulindę į bažnyčią, sovietmečiu – į partiją, o dabar jie ten, kur mamona: bankuose, politikoje ir t.t. Jie visada ideologiškai korektiški ir blogiausius darbus sugeba įvilkti į gražiausių žodžių rūbą. Pasaulinė finansinė krizė – tartiufizmo pasekmė. Ši komedija būtų labai aktuali Lietuvoje, kuri tiesiog persisunkusi tartiufizmu. Todėl galvoju apie šio veikalo pastatymą ir OKT/Vilniaus miesto teatre“, – sako režisierius.
Visi gaudem blata, ieskojom geresniu prekiu - bet ar tai buvo *sunkumas*? Stai dabar tai sunku.
REKLAMA
REKLAMA
K. Čilinskas: sunkus gyvenimas sovietmečiu dar nereiškė, jog žmonės buvo didesni materialistai