Kęstutį Čilinską daug kas norėtų matyti „vilties prezidentu“, tačiau jis sako norįs būti teisininkas, o ne šalies vadovas.
- Kodėl norite būti prezidentas? – „Balsas.lt“ paklausė K. Čilinsko.
- Nenoriu.
- Kodėl nenorite?
- Manau, kad esu per daug teisininkas ir per mažai politikas. Teisininkui ten ne vieta. Ypač šiuo metu. Pabrėžiu – ypač šiuo metu. Man svarbiau būti su pilietine visuomene, padėti jai kaip teisininkui. Siekti, kad oligarchinė sistema būtų pakeista. Atsisėdęs į bet kokią oficialią oligarchinės sistemos kėdę joje dalyvauji, o pakeisti vis tiek negali.
- Nekelsite savo kandidatūros?
- Ne. Juo labiau kad dabar atsirado ir formali priežastis, neleidžianti dalyvauti prezidento rinkimuose. Esu vienas iš Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjų, kurį kuriant buvo priimtas sprendimas, kad profesionalūs politikai negali ten dalyvauti.
Konstitucijos keisti nereikia
- Ką remtumėte kovoje dėl prezidento posto?
- Man asmeniškai labiausiai norėtųsi, kad tai būtų moralinis autoritetas. Visos krizės, kaip žinoma, prasideda nuo moralės stokos. Nuo amoralių, nesąžiningų sandorių. Tai gali būti ir menininkas, kaip kažkada Čekijoje buvo Vaclavas Havelas. Gali būti ir dvasinis autoritetas – iš dvasininkų pasaulio, jei toks atsirastų.
- Prezidentas mūsų šalyje renkamas visuotiniu balsavimu, tačiau dažnai sakoma, kad jis turi per mažai įgaliojimų. Ar, jūsų nuomone, jų pakanka? Gal reikėtų kokios konstitucinės reformos?
- Nemanau, kad reikia skubėti keisti Konstituciją. Bėda yra tai, kad daugelis mūsų įstatymų, deja, neužtikrina sąžiningos politinės konkurencijos. Partijos, esančios parlamente, turi didelį pranašumą prieš visą likusią pilietinę visuomenę, jos organizacijas. Parlamentinės partijos užsitikrino dideles biudžeto lėšas, dar gauna jų iš šalies.
Manau, jog pilietinė visuomenė turės inicijuoti tam tikrų įstatymų pakeitimus, kad sudarytų galimybę į Seimą ateiti tik moraliems asmenims. Dabar, kaip žinote, net valdančiojoje koalicijoje dalyvauja teisti asmenys.
- Ką manote apie teismų sistemą, kuria žmonės nelabai pasitiki? Pavyzdžiui, daug diskutuojama, ar reikia leisti kasacine tvarka skųsti administracinių teismų sprendimus.
- Problema, kurią paminėjote, nėra svarbiausia. Reikia Seime galiausiai priimti Teismų įstatymą. Dabar situacija tokia, kad teisėjai turi žvalgytis į politikus. Administracinių teismų teisėjai bijo, kad jų sprendimai būtų skundžiami, ir bando būti geri politikams, kad šie nepriimtų tokio įstatymo.
Kubiliaus ir Kirkilo koalicija
- Ar reikalinga Energetikos ministerija, kad pažabotų LEO LT?
- Jei būtų noras pažaboti, susidorotų ir esamos ministerijos. Krizės metu nė viena šalis Europoje nedidino ministerijų skaičiaus. Tik mažino.
Kalbėdamas apie energetikos kontrolę norėčiau pabrėžti, kad ją pagal Europos Sąjungos teisės aktus turėtų vykdyti ne politikų vadovaujamos institucijos, o valstybinės žinybos. Mes jas turime dvi − Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Konkurencijos tarybą. Korupcijos atvejams yra Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas.
Jei pripažįstame, kad visos šios keturios tarnybos neveikia, ir steigiame penktą, vadinasi, visoms anoms reikia sumažinti finansavimą, nes neaišku, už ką joms mokami pinigai.
- Kaip vertinate jokiomis sutartimis neįteisintą Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo bendradarbiavimą, kai G. Kirkilas buvo premjeras, vadinamąją 2K sąjungą?
- Ir viena, ir kita partija palaikė LEO LT modelį. Abu vadovai bendromis pastangomis pasirūpino, kad sandoris būtų sudarytas. Kai kalbama apie įtaką dabartinei padėčiai, reikia pabrėžti, kad biudžete liko didžiulė skylė.
O tą skylę iškando LEO LT sandoriai, nes taip buvo atiduotas maždaug aštuonių−dešimties milijardų litų vertės finansinis kapitalas. Iš valstybės žinios jis perėjo į privatų valdymą. Mes netekome kapitalo. Akivaizdu, kodėl iškyla tokių didelių biudžeto problemų. 2K glaudus bendradarbiavimas turėjo nelabai geras pasekmes mūsų biudžetui.
TIK FAKTAI:
K. Čilinskas (g. 1946 m.) – advokatas, žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas. Buvo Vyriausybės kancleris Gedimino Vagnoriaus ministrų kabinete.
2007-ųjų spalį pagal Tėvynės sąjungos sąrašą Alytaus rajone vykusiuose rinkimuose pateko į Seimą, aplenkdamas Darbo partijos narį Viktorą Uspaskichą. Į partiją taip ir neįstojo, į dabartinės kadencijos Seimą nekandidatavo.
Baltarusijoje paslaptingai žuvusio saugumiečio Vytauto Pociūno našlės Liudvikos Pociūnienės advokatas, siekęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas Generalinę prokuratūrą įpareigotų atnaujinti tyrimą dėl karininko žūties.
Krekenavos agrofirmos darbuotojos Dalios Budrevičienės, paviešinusios atlyginimų mokėjimo vokeliuose istoriją, atstovas.
Kategoriškai prieštarauja siūlymui bausti už Lietuvos okupacijos ir genocido neigimą, nes mano, kad tai riboja demokratiją.
Naujai susikūrusios visuomeninės organizacijos − Jungtinio demokratinio judėjimo − steigėjas.
Vitalija Kolisova, Tomas Čyvas
