Kaip pastebėjo tarnybos atstovė spaudai Alina Žilinaitė, gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius auga kasmet: 2020 m. buvo gauta 39,5 tūkst. pranešimų, 2021 m. – 40,5 tūkst., 2022 m. – 45 tūkst.
Didžioji dalis pranešimų yra apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, pavyzdžiui, dažniausiai pažeidžiama vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat vienas dažniausių atvejų kai vaikui neužtikrinama teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėčiu ar mama arba kitais giminaičiais. Pasitaiko, kad vaikui neužtikrinama teisė į mokslą, saviraišką ar poilsį.
Didėjantis gaunamų pranešimų skaičius rodo, kad žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja, mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau linkusi padėti šalia esančiam vaikui.
„Apie 3–4 proc. pranešimų yra anonimiški. 2020 m. tokių pranešimų gavome 1455, 2021 m. – 1757, 2022 m. – 1606. Anoniminiais pranešimais laikomi ir tokie pranešimai, kai vaiko teisių gynėjams pranešusio asmens tapatybė yra žinoma, tačiau jis išreiškė valią, kad jo duomenys būtų apsaugoti. Dažniausiai tai yra artimos aplinkos žmonės“, – rašoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstame tarnybos komentare.
Gaunant daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, o šiais metais jau 2803 vaikai.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Alina Žilinaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad iš visų gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus apie pusę nepasitvirtina. Vaiko teisių gynėjai privalo reaguoti į visus pranešimus, nepriklausomai nuo jo gavimo formos – raštu, žodžiu ar kitomis ryšio priemonėmis.
Kaip patikslino tarnybos atstovė, nuvykę į šeimą vaiko teisių gynėjai bendrauja su tėvais, vaikais, išklauso jų nuomonę, įvertina situaciją ir pagal poreikį pasiūlo šeimai pagalbą. Jeigu vaiko teisių pažeidimas nepasitvirtina, su šeima atsisveikinama.
Kilus klausimams tarnyba kviečia žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje Vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad anoniminio pranešimo apie neva neprižiūrimus nepilnamečius vaikus tarnyba sulaukė tarpušvenčiu – gruodžio 27-ąją. Žinutėje skelbiamas susirūpinimas dėl J. Partikės sūnaus ir dukters gerovės: teigiama, kad moters namuose, kuriuose auga du nepilnamečiai vaikai, nuo Kūčių vakaro „nebuvo blaivaus žmogaus“.
Atkreiptas dėmesys ir į mažametės sveikatą: teigiama, kad karščiuojančia mergaite rūpinasi J. Partikės sūnus Leo iš pirmosios santuokos. Svarstoma, kad dėl šių priežasčių mokyklinukas nelanko ugdymo įstaigos, kol motina ir jos sutuoktinis „kelias dienas baliavoja“.
„Kelia abejonių ir tai, kad kai patėvis (Vytenis Partikas, red.) namuose, berniukas Leo visada užsidaręs savo kambaryje, nes, kiek žinau, patėvis berniuko labai agresyvus“, – teigiama tarnybai skirtame pranešime.
Naujienų portalui tv3.lt J. Partikė teigė, kad vaiko teisių gynėjai jokių pažeidimų nerado, tačiau ši situacija yra labai nemaloni.
„Vaikų teisės pusę dienos važinėja pas normalias šeimas dėl melagingų pranešimų, kuomet galėtų važinėti ten, kur tikrai reikia. Patikrino dabar mane, nieko nerado prie ko prikibti.
Norėčiau labiausiai pabrėžti, kad reikia koreguoti įstatymą. Pirmiausia, turėtų būti taip, kad žmogus privalėtų parašyti savo asmens duomenis: elektroninį paštą, asmens kodą ir tik tada vaikų teisėms siųsti kažkokius dalykus.
Dabar yra taip, kad kažkas susigalvoja netikrą elektroninį paštą ir pila purvą ant kitų asmenų. Čia yra nesąmonė. Reikia bausti žmones, kurie pateikia melagingus pranešimus, tada ir sumažėtų jų. Tai yra nesmagu ne tik man, bet ir tiems darbuotojams“, – kalbėjo ji.
Šitaip savo kūną išsidarkyt gali tik nesveiki,nerimti žmonės.
Koks pavyzdys vaikams?
