Lietuvos žmonių linkėjimai poetui Justinui Marcinkevičiui kuo greičiau pasveikti pradėjo pildytis – prieš Kalėdas pagaliau sulaukėme viltingos naujienos, kad poeto būklė nors lėtai, bet po truputį eina geryn.
Vakar Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė patikino, kad ligonis iš tiesų jau yra sąmoningas, tai reiškia, kad jis supranta tiek gydytojų, tiek jį lankančių artimųjų žodžius ir vykdo jų prašymus (paspaudžia ranką, atsimerkia ir pan.), tačiau kol kas negali kalbėti dėl trachistominio vamzdelio. Jau kelios dienos, kai tik retkarčiais ir tik trumpam pasitelkiama kvėpavimą lengvinanti medicinos įranga. Žaizda po operacijos jau sugijusi.
Iki šiol skyriaus vedėja D.Kaladienė negalėjo pasakyti nieko džiuginančio - jai vis teko kartoti sunkią tiesą, kad poeto būklė stabiliai sunki, labai rimta ir, anot jos, vieno milimetro poslinkio per maža, kad išdrįstum jį laikyti persilaužimu. Iki šiol gijimo eigos medikė taip pat nesiryžo prognozuoti, teigdama, kad situacija gali pasikeisti bet kurią minutę.
Vakar gydytojos balse buvo daugiau optimizmo. D.Kaladienė pakartojo, kad ligonio būklė palaipsniui gerėja.
Nuo gruodžio 4 dienos J.Mar-cinkevičius po sunkios galvos smegenų traumos ir kaklo slankstelio lūžio gydomas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Čia jam buvo atlikta sudėtinga slankstelio operacija. Į Lazdynuose esančią ligoninę poetas J.Marcinkevičius pateko po nelaimingo atsitikimo savo buto laiptinėje. Pavakarę lipdamas neapšviestais laiptais laikraščių, krito žemyn galva ir ne tik smarkiai susitrenkė smegenis, bet ir susilaužė kaklą. Žmona Genovaitė Marcinkevičienė tuo metu buvo namie, ji spėjo, kad vyrui galėjo apsvaigti galva.
Baltos Kalėdos mylimą poetą J.Marcinkevičių greičiausiai aplankys dar reanimacijos palatoje, tačiau galbūt jį lankantys artimieji (žmona Genovaitė ir dvi dukros) perduos, kiek sveikinimų ir kokių šiltų linkėjimų siunčia poetui jo numylėta Lietuva.
Danutė ŠEPETYTĖ
