- Kas šiuo metu vyksta J. Jankevičiaus gyvenime?
- Mano gyvenime vyksta geri dalykai - vaidinu spektakliuose, vaidinu aktorių. Važinėju po visą Lietuvą, turime daug spektaklių. Vedu mylimą laidą „Klauskite daktaro“. Turiu nuostabią moterį. Vedu į lauką šunį. Planuoju naujus projektus.
- Žinau, kad Kaune pastaraisiais metais būnate gana dažnai. Kaip Jums šis miestas?
- Prisipažinsiu, Kaunas ne visada buvo mano mylimas miestas, nes esu vilnietis. Palaikiau tą varžybų dvasią tarp Vilniaus ir Kauno, bet dabar tai mano mylimas miestas. Prieš porą metų buvau tapęs puse etato kauniečiu. Tris, keturias dienas per savaitę praleisdavau Kaune. Pamilau šį miestą, viskas čia yra labai gerai, ypač dabar, kai pokyčiai akivaizdūs. Norėčiau, kad Vilniuje turėtume tokią Vilniaus gatvę, kokia ji yra Kaune. Ji fantastiška – ypač vasarą.
- Bet savo pasisakymuose dažnai mėgstate kandžiai atsiliepti apie Kauną ir kauniečius...
- Man patinka žiūrėti į kauniečius. Kauniečiai fantastiškai myli Kauną. Kiekvienas kaunietis turi tą miesto ego ir jie tarsi susitapatina su miestu. Jeigu tu pasakai ką nors prieš Kauną, kauniečiai priima tai asmeniškai, nes jie yra išvien su Kaunu. Man tai yra labai gražu. Man taip pat patinka žiūrėti, kaip kauniečiai nervinasi. Tu tai pamatai dviejose situacijose - kai žaidžia Kauno „Žalgiris“ ir kai tu juokauji apie Kauną būdamas vilnietis. Aš nesiliausiu juokavęs apie Kauną vien tam, kad pamatyčiau kauniečio meilę Kaunui.
- Kaip vertinate „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ fanų priešpriešą? Kurią komandą palaikote?
- Aš mėgstu Kauno „Žalgirį“, kai jis žaidžia Eurolygoje. Aš tada rėkiu, palaikau, nervinuosi – man labai patinka „Žalgiris“. Tai yra mūsų legendinis klubas, kurį aš labai myliu ir labai džiaugiuosi, kai jis pralošia prieš „Lietuvos rytą“.
- Dažnas lietuvis atrodo kaip paniuręs ir netgi piktas žmogus. Kaip Jums pavykta prajuokinti tokius žmones?
- Mes tikrai esame pikti ir paniurę žmonės. Mes dėl to ir buvome paskutinė tauta, kurią apkrikštijo. Jeigu nebūtume pikti ir paniurę, ko gero negalėtume didžiuotis savo nepriklausomybe. Mūsų pagoniškas kraujas yra šiek tiek gynybinis. Mes, lietuviai, turime vieną problemą – nenorime pasijuokti iš savęs. Mes vis dar gyvename pagal kalėjimo taisykles. Mes labai mėgstame įsižeisti. Šis bruožas pakankamai dažnai sutinkamas Lietuvoje.
- Ko palinkėtumėte Kaunui ir kauniečiams?
- Nesiliaukite konkuravę su Vilniumi, nes kaip kažkada sakė mūsų liberalizmo tėvai, konkurencijos pasekoje laimi vartotojas. Mūsų konkurenciška dvasia privalo išlikti. Vilnius, konkuruodamas su Kaunu, daro daug gerų dalykų Lietuvai. Neskubėkit įsižeisti, nes įsižeidimas yra jūsų pačių pasirinkimas, o ne kito žmogaus nuopelnas.
Interviu parengė Deimantė Liubinaitė
