Klaipėdos uostą "užkariavę" įspūdingi burlaiviai suteikė Jūros šventei ypatingo grožio ir tikros jūrinės dvasios. Patirti įspūdžiai uostamiesčio gyventojams ir svečiams su kaupu kompensavo laikinus nepatogumus.
Šiandien vidurdienį Baltijos jūroje įvyksiantis regatoje "The Tall Ships' Races Baltic 2009" dalyvavusių burlaivių Burių paradas užbaigs istorinę Jūros šventę. Istorinė ji ne tik todėl, jog surengta 50-ąjį kartą po Antrojo pasaulinio karo, bet ir dėl to, kad per šventę Klaipėdą papuošę burlaiviai miestui suteikė tikros jūrinės dvasios. Pasak regatos direktoriaus Peterio Newello, vėl pasiekti Klaipėdą ji galėtų negreitai - 2016 metais.
Būtent didieji burlaiviai kiek nustūmė į šešėlį įprastus Jūros šventės renginius. Savaitgalį į uostamiestį suplūdę svečiai nepasigailėjo sukorę ilgą kelią. "Tokio reginio Lietuvoje dar neteko matyti ir neaišku, kada vėl teks išvysti", - žvelgdami į milžiniškus burlaivių stiebus ir fotografuodamiesi jų fone aikčiojo atvykusieji.
Trūko informacijos
Tris dienas trukę renginiai į Klaipėdą priviliojo šimtus tūkstančių svečių. Planuota, kad į uostamiestį suplūs apie 700 tūkst. žmonių. Galbūt šis skaičius tebuvo reklaminis šūkis, tačiau atvykėlių automobiliai išties užkimšo visas Klaipėdos centrinės miesto dalies gatves, skersgatvius ir kiemus. Viešbučiuose nebuvo laisvų kambarių, o dažnas klaipėdietis sulaukė tolimų giminaičių ar seniai matytų draugų, kurie "netikėtai" nusprendė pasisvečiuoti prie jūros, vizitų. O kur dar burlaivių įgulos ir iš užsienio šalių atvykę turistai! Klaipėdoje visą savaitgalį buvo matyti daug automobilių su lenkiškais, latviškais ir baltarusiškais registracijos ženklais.
Nors žmonių buvo gausu, vietos ir renginių užteko visiems. Kitaip nei ankstesniais metais, buvo išvengta spūsčių centrinėse Tiltų, Turgaus, Danės ir Žvejų gatvėse bei Teatro aikštėje. Svečiai tolygiai pasiskirstė po Klaipėdos senamiestį, piliavietę, kruizinių laivų terminalą ir "Laivitės" teritoriją, kur vyko bendrovės "Memelio miestas" organizuoti renginiai ir mugės. Tačiau kai kurie Klaipėdos svečiai pasigedo informacijos bei nuorodų, kaip nueiti į tą "Memelio miestą".
Kadangi laukta milijoninio žmonių antplūdžio, uostamiesčio policija mobilizavo visas pajėgas, pasikvietė ir 30 Viešojo saugumo pulko pareigūnų, tvarką mieste palaikė saugos tarnybų darbuotojai bei savanoriai jūros šauliai. Didelių incidentų išvengta. Policijos suvestinėje minėtos tik kelios peštynės bei užregistruoti keli piliečių pareiškimai dėl dingusių piniginių.
Pralinksmino paradas
Rugpjūčio 1-ąją švenčiamas 757-asis Klaipėdos gimtadienis paminėtas karybos klubų organizuotu riterių turnyru miesto lopšyje - piliavietėje. Ten pat apdovanoti Klaipėdai nusipelnę žmonės, įvertinti kultūros magistrų žiedais. Unikalūs auksiniai žiedai su deimantu, sukurti pagal Klaipėdos piliavietėje rastą autentišką magistro papuošalą, šiemet atiteko rašytojui, Klaipėdos I.Simonaitytės viešosios bibliotekos direktoriui Juozui Šikšneliui, dailininkui Anatolijui Klemencovui, istorikui, Klaipėdos universiteto rektoriui profesoriui Vladui Žulkui.
Per šventę ne viena įmonė ir įstaiga pasinaudojo galimybe sau ir svečiams surengti puotą uoste prisišvartavusių burlaivių deniuose, o paprasti piliečiai linksminosi gatvėse ir aikštėse.
Smagiai nuteikė burlaivių įgulų paradas, kuriame dalyvavusios įgulos nestokojo išradingumo - daugiatūkstantinę minią eisenos dalyviai sveikino skanduotėmis, dainomis, trimitų ir net smuikų garsais. Reginio žiūrovus stebino originali eisenos dalyvių apranga - viena iš įgulų imitavo cirko artistus ir žongliravo kamuoliukais, kitos komandos merginos buvo apsirengusios provokuojamais drabužiais.
Pagerbė išrinktieji
Tradicinę, kiekvienais metais per Jūros šventę vykstančią vainikų žuvusiesiems jūroje nuleidimo ceremoniją galėjo stebėti tik išrinktieji. Per ankstesnes šventes pro jūros vartus išplaukti pagerbti žuvusiųjų galėdavo visi norintieji, tačiau šiemet tradiciją pakoregavo į Klaipėdą suplaukę burlaivių regatos laivai.
Jie užėmė visas švartavimuisi tinkančias krantines, todėl šiemet į vainikų nuleidimo ceremoniją laivai plaukė nuo įvairių uosto bendrovių krantinių ir plukdė tik garbingiausius šventės svečius bei bendrovių darbuotojus.
Tačiau nedidelei daliai žmonių, tinkamu laiku užsukusių į Šiaurinį ragą, pasisekė - į jūrą jie galėjo plaukti dešimčia mažųjų laivelių. Kitu metu tokia iškyla jiems būtų kainavusi po 15 litų.
Šaukštas deguto
Daugelis klaipėdiečių stebėjosi, kad į unikalų renginį - tarptautinę burlaivių regatą - neatvyko nė vienas iš "trijų svarbiausių šalies asmenų". "Kaip gali save vadinti jūrinės valstybės vadovu, jei nesi iš arti matęs tikro burlaivio?" - stebėjosi šventės dalyviai, nesulaukę nei prezidentės Dalios Grybauskaitės, nei premjero Andriaus Kubiliaus, nei Seimo pirmininko Arūno Valinsko.
Gal jiems buvo gėda dėl keturis kartus sumažinto regatos biudžeto? Juk vietoj prašytų 6 mln. litų organizatoriai tegavo 1,5 mln. litų. Kituose uostuose šios regatos biudžetas siekia apie 2 mln. eurų (beveik 7 mln. litų).
Aukščiausi pagal rangą asmenys šventėje buvo kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas ir susisiekimo ministras klaipėdietis Eligijus Masiulis.
Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių, prieš šventę miestiečius raginusį į centrą, kur vyko svarbiausi renginiai, atvykti viešuoju transportu arba dviračiais, tarnybiniu automobiliu vežė vairuotojas. Pasiaiškinimas, esą merui reikėjo dalyvauti ne viename renginyje, todėl jis negalėjo vėluoti, neatrodo įtikinamas. Mat visi renginiai vyko netoli vienas kito, o dėl žmonių gausos susisiekimas automobiliais buvo komplikuotas, tad tą patį atstumą buvo galima greičiau įveikti pėsčiomis.
Mero pavyzdžiu pasekė ir tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis, iki pat kruizinių laivų terminalo krantinės atskriejęs tarnybiniu automobiliu.
Per šventinę jūrinių įmonių bei organizacijų darbuotojų eiseną tarp žygiavusiųjų tebuvo matyti vos vienas kitas tų įmonių vadovų. Daugelis jų mieliau pasirinko šventines puotas burlaivių deniuose.
Pasinaudoję švente prekybininkai sumanė pasipinigauti, todėl viską gerokai pabrangino. Daugelyje vietų alus kainavo 6 litus, bilietai į atrakcionus - 15-20 litų. Peržvelgęs ir įvertinęs maitinimo įstaigų valgiaraščiuose parašytas patiekalų kainas ne vienas svečias taip pat spruko į šalį. Tiesa, šeštadienį kai kurie prekeiviai alų pardavinėjo jau po 5 litus, nuošalesnėse vietose jis kainavo 4,5 lito.
Mindaugas MILINIS
