Kontroversišką kai kurių mokslininkų teiginį, kad Pasaulinio vandenyno lygis dėl tirpstančių ledynų gali pakilti daugiau nei 1 metrą per 100 metų, patvirtino naujausias Šiaurės Amerikos ir Kanados ledynmečio pasitraukimo tyrimas.
Rekonstruodami paskutiniojo ledynmečio pabaigos procesus Šiaurės Amerikoje, Viskonsino – Medisono universiteto (JAV) universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Anderso Carlsono, nustatė, kad Laurentide ledo sluoksnis, prieš 95 000 – 7 000 metų dengęs didžiąją Šiaurės Amerikos dalį, išnyko gana greitai, skelbia „New Scientist“.
Nagrinėdami, kaip sparčiai traukėsi du tolimiausi šio ledo sluoksnio liežuviai, geologai tyrė berilio izotopus ledyno pakraščiuose buvusiuose akmenyse. Jie nustatė, kad prieš 9 000 – 8 500 metų ledo danga sparčiai atsitraukė, po to stabilizavosi, o prieš 7 600 – 6 800 metų vėl sparčiai – ir galutinai – sumažėjo.
Mokslininkai apskaičiavo, kiek vandens susidarė šių ledyno tirpimo periodų metu, ir kokį poveikį tai turėjo jūros lygio kitimui. Jie padarė išvadą, kad ankstyvuoju tirpimo periodu jūros lygis kildavo po 1,3 m kas šimtą metų, o prieš ledynui pasitraukiant – po 0,7 m per šimtmetį. Pasitelkęs kompiuterinį modeliavimą A. Carlsonas apskaičiavo, kad dėl šiuo metu stebimo pasaulinio atšilimo prasidėjęs ledynų tirpimas vidutiniškai jūros lygį pakels po 1,3 m kas šimtą metų.
„Gamtos jėgos, dėl kurių labai sparčiai išnyko Laurentide ledo danga, gali būti lyginamos su kompiuteriniais klimato kaitos modeliais, jei mums nepavyks sparčiai sumažinti „šiltnamio dujų“ emisijų“, - pareiškė šiame tyrime dalyvavęs NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto specialistas Gavinas Schmidtas.
Kad jūros lygis dėl pasaulinio atšilimo kils mažiausiai po 1 metrą per šimtmetį, prognozavo ir kitas šio NASA tyrimų centro mokslininkas – Jamesas Hansenas. Jis mano, kad besikeičiantis planetos klimatas netrukus pasieks vadinamąjį „negrįžtamumo tašką“, po kurio ledynai sparčiai išnyks.
Anot A. Carlsono, jo vadovaujamai tyrėjų grupei pavyko įrodyti, kad milžiniško dydžio ledo danga gali ištirpti labai sparčiai. Dar daugiau: mokslininkai mano, kad gamtos jėgos, sunaikinusios Šiaurės Ameriką gaubusį ledo šarvą, yra ekvivalentiškoms toms, kurios šiandien kelia pavojų Grenlandijos ledynams.
Jei A. Carlsono skaičiavimai teisingi, jie liudija, kad prognozė, kurią 2007 m.paskelbė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, t. y., kad jūros lygis iki 2100 m. pakils 18 – 59 cm, yra pernelyg konservatyvi, teigia „New Scientist“.
Tačiau Viskonsino – Medisono universiteto mokslininkų skaičiavimai apsiribojo tik Grenlandijos ledynų tirpimo prognozėmis. Jei ištirptų visas Grenlandiją ir Antarktidą gaubiantis ledas, jūros lygis pasaulyje pakiltų maždaug 70 metrų.
Pasak „New Scientist“, jei prognozė, kad jūros lygis per 100 metų pakils bent 1 metrą, yra teisinga, iki 2108 m. mažiausiai 145 milijonų žmonių (daugiausia Azijoje) namai atsidurs po vandeniu.
