Šį kartą moteris viešai prabilo apie itin jautrią temą, Jurgita neslėpė savo emocijų bei pasidalijo asmenine patirtimi.
„Viena savaitė ir dvejos laidotuvės. Intensyvu – ne tas žodis. Net ir nežinau, koks jis tiktų. Labai aiškiai jaučiu vieną – gyvenimas nesustoja. Jis pulsuoja, juda ir nesustabdomai veržiasi pirmyn. Kaip upė. Ir aš tik pirmyn, nes gyventi man labai patinka. Gyvenimas beprotiškai gražus. Per vieną, iš ten girdėtų pamokslų, kunigas jį palygino su pienės pūku.
Tik prie to grožio paminėjo vėją, kuriam papūtus nelieka pienės. Tad, kol vėjas nepapūtė, jis palinkėjo visiem konkrečios meilės. Ne žodžių ore, bet konkretaus veiksmo. Man tai atrodė itin taiklu. Meilė ir yra veiksmas. Apkabinti, priglausti, palaikyti už rankos, paskambinti ir pakalbėti, ypač, jei žinai, kad tas vėjas tuoj gali pūstelėti. Mylėkim veikliai, kol galim“, – nuoširdžiai skatino moteris.
Garsi moteris dažnai pasidalija mintimis apie gyvenimą bei jo teikiamą džiaugsmą. Artimo žmogaus praradimo tema Jurgitai ne svetima, 2011 metais ji prarado savo tėtį, jis nusižudė. Ji pasakoja, kad sunkiausia pagalbos paprašyti iš artimo žmogaus nei iš nepažįstamo. „Gaunu laiškų iš savo likimo brolių ar seserų, man visada labai gera pasidalinti savo mintimis. Užtenka tik atsiverti, jūs drauge matote daugiau kelių nei tu vienas.“
Moteris pastebi, kad jauniems žmonėms yra sunku kalbėtis šia tema su savo tėvais, artimaisiais, todėl ji pataria atsiverti kitiems žmonėms, nelaikyti to savyje. „Nereikia mokyti, kartais užtenka tik paklausyti. Man atrodo, kad tokiose situacijose svarbiausia veikti ir nenuleisti rankų, kitas žmogus yra gyvybiškai reikalingas“, – pataria Jurgita.
Anot Jurgitos, kiekvienas žmogus turi susirasti žmogų, kuris galės jam padėti, o padėti galima paprasčiausiu prisilietimu. „Kiekvienam pagalbos šaltinis gali būti skirtingas, todėl aš skatinu kuo dažniau apkabinti šalia esančius. Tas žmogus, kuris apkabina, dažniausiai turi daugiau stiprybės, jis turi palaikyti tą, kuriam dabar yra sunku.“
Laidų vedėja pasidalijo asmenine patirtimi, teigia, kad jai labiausiai padėjo kunigas, dvasininkas, literatūra bei likimo broliai ir seserys. Tokiu sunkiu momentu negalima užsidaryti savyje ir laikyti skausmo. „Man atrodo, kad yra labai svarbu nelaukti to momento, kai bus labai sunku. Man padėjo mano likimo broliai ir seserys, su jais bendrauti yra drąsiau, nes jie yra pramynę tuos pačius takus.“
Jurgita pastebi, kad viena savižudybė artimoje aplinkoje paliečia apie 10-imt žmonių, todėl pagalbos reikia žmonėms, kurie po tokio artimo žmogaus sprendimo lieka. „ Nereikia laukti, kol bus labai sunku“, – dar kartą pabrėžia ji.
„Jeigu man pavyko atsistoti ant kojų, tai aš džiaugiuosi, galėdama įkvėpti dar šalia esantį atsistoti ant kojų“, – kalbą pabaigė Jurgita.
