Iš Somalio piratų nelaisvės ištrūkęs klaipėdietis Pavelas Galijevskis įsitikinęs, kad lietuvius prie Nigerijos krantų pagrobė atsitiktiniai nusikaltėliai, kurie dabar suka galvas, kokios išpirkos prašyti.
"Tie iš medžių išlipę besmegeniai nutarė tiesiog pasipinigauti ir į lipo į pirmą pasitaikiusį uoste stovėjusį laivą. Pamatę, kad krovinys bevertis, jie pagrobė žmones", - įsitikinęs prieš keturis mėnesius Somalio piratų nelaisvėje kelias savaites praleidęs laivo mechanikas P.Galijevskis.
Šaudo be įspėjimo.
P.Galijevskis šiuo metu yra Klaipėdoje ir laukia žinios, kada ir kur laivybos kompanija jį išsiųs. "Nigerija ir Somalis yra priešingose kontinento pusėse, labai skiriasi tų šalių grobikų mentalitetas. Somalio pakrantėse ir Adeno įlankoje siaučia tikri piratai, kuriems toks užsiėmimas yra verslas. Jie gerai organizuoti, visi pasiskirstę vaidmenimis. Piratų tikslas - ne žudyti, o gauti išpirką. Nigerijoje, manau, "Saturno" žmones pagrobė paprasčiausi banditai. Kiek supratau, jie dar nesuformulavo reikalavimų ir net nežino, kokio dydžio išpirkos už įkaitus prašyti", - vakar LŽ sakė jūrininkas. Tai, kad P.Galijevskio žodžiuose gali būti dalis tiesos liudija vienos didžiausių sukarintų Nigerijos grupuočių "Judėjimas už Nigerio upės deltos išlaisvinimą" (MEND) pareiškimas, kad ji esą nesusijusi su laivo "Saturnas" įgulos pagrobimu. Taip šios grupuotės atstovas Jomo Gbomo teigė vietos žiniasklaidai išsiųstame elektroniniame laiške. Jis rašė: "Aš visiškai nieko nežinau apie užpuolimą. MEND su tuo nesusijusi."
Gali užtrukti
Užpulto laivo savininkė, "Limarko" grupė vakar patikino, kad visi penki Lietuvos pilietybę turintys jūrininkai yra sveiki. Dedamos visos pastangos kuo greičiau saugiai išlaisvinti įkaitais paimtus jūrininkus. Tai patvirtino ir premjeras Andrius Kubilius. Jis vakar pareiškė, kad kol kas nesvarstomas tik išpirkos mokėjimo klausimas. Kraštutine priemone išpirką pavadino ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronis Ažubalis.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža taip pat tikino, kad organizacija nesėdi sudėjusi rankų ir daranti viską, kas įmanoma. "Mes kreipėmės ir į tarptautines organizacijas. Lipsime ant kulnų, neduosime ramybės, kol sužinosime apie lietuvių jūrininkų likimą," - LŽ sakė P.Bekėža, kurio įsitikinimu, šiuo metu pagrobėjai veikiausiai tik aiškinasi, kur yra ta Lietuva.
P.Bekėža prisiminė vienuolikos metų senumo įvykį, kai 1998 metais piratai užpuolė AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" priklausiusį laivą "Algirdas". Nusikaltėliai įgulos narius sumušė ir surakino, o antrąjį kapitono padėjėją pašovė.
Jūrininko pasakojimas
"Apie tą įvykį mums pasakojo to laivo vyriausiasis mechanikas Borisas Zaidenvurmas, kuris yra mūsų sąjungos tarybos narys, - prisiminė P.Bekėža.
Piratai "Algirdą" užpuolė 1998 metų gegužės 10-osios naktį. Laivas plaukė iš Indijos Kalkutos uosto į Singapūrą, jo triumuose buvo 50 mln. JAV dolerių vertės prekių. Likus keliems šimtams jūrmylių iki Singapūro, naktį, apie 3 val., prie laivagalio priplaukė kateris. Piratai laivo kapitonui Vladimirui Cvelovui į krūtinę įrėmė peilį, kiti užpuolikai nukreipė pistoletus ir jis buvo priverstas kviesti įgulos narius ant tiltelio pagal sąrašą. Visų jų rankos už nugaros buvo surakintos antrankiais, vyrai buvo sumušti. Vieninteliam Borisui rankos buvo surakintos priekyje, kad jis galėtų atidaryti triumus ir prileisti banditus prie prekių. Tačiau patyręs jūrininkas kaip išgalėdamas tempė laiką, nes be jo pagalbos piratai nežinojo, kaip patekti į triumą.
Ėmė švisti. Keitėsi pamainos. Ant tiltelio atėjo antrasis kapitono padėjėjas Aurimas Šarachovas. Pastebėjęs laive svetimus žmones, jis apsisuko ir ėmė bėgti. Piratai ėmė šaudyti ir pataikė. Kulka įstrigo Aurimo plaučiuose. Tuo metu banditai supanikavo: ėmė šaudyti į navigacijos įrangą, ryšio priemones, apiplėšė įgulą ir paliko laivą. Tik po kelių valandų jūrininkams pavyko išsilaisvinti ir pagalbą išsikviesti atsitiktinai paliktu mobiliuoju telefonu. Visi įgulos nariai liko gyvi. A.Šarachovas pasveiko.
Apie nelaimę negalvoja
Lietuvos jūrininkų žmonų sąjungos pirmininkė Jelena Krochina sakė, kad nė vieno užgrobtajame laive "Saturnas" dirbusio vyro žmona jų sąjungai nepriklauso, todėl ji taip pat nežinanti tų jūrininkų likimo. "Pati esu jūrininko žmona, žinau, su kokiais pavojais jie susiduria, tačiau pati nerimo, išlydėdama vyrą į jūrą, nejaučiu, - sakė J.Krochina. - Tai lyg prietaras - kad neprisišauktum nelaimės, nereikia apie ją net galvoti."
Kita vertus, jos vyras dirba mechaniku dideliame, 314 metrų ilgio, Vokietijos kompanijai priklausančiame konteinervežyje, kurio bortai daug aukštesni už tankerių. "Pati su juo plaukiau visą maršrutą ir pro Sueco kanalą, ir pro Somalio krantus. Aišku, baisoka, tačiau daug ką lemia ir sėkmė, ir laivo kapitono veiksmai. Mums plaukiant Raudonąja jūra praplaukėme karinio laivo lydimą laivų vilkstinę. Mūsų laivui taip pat siūlė prisijungti, tačiau tąkart kapitonas atsisakė. Vienas jis atstumą tikėjosi įveikti greičiau. Kita vertus, ir mano vyrui siūlė nebeplaukioti tuo maršrutu, tačiau dirbti tektų mažesniuose ir senesniuose laivuose, kur mašinos nuolat gestų. Vyras atsisakė."
Gali prašyti konsultacijų
Užsienio reikalų ministerija (URM) atsitvėrė tylos siena, jos atstovai nesileidžia į kalbas apie prie Nigerijos krantų įvykusį incidentą. Ar jau nustatyta, kas pagrobė lietuvius, ar užpuolikai paprašė išpirkos ir kokių žingsnių žada imtis URM suburta krizės valdymo grupė, ministerija neatskleidžia. Jos atstovai apskritai atsisako kalbėtis šia tema. URM anksčiau paskelbė, kad yra užmegzti kontaktai su partneriais ir dėl tolesnių veiksmų tariamasi su laivininkystės kompanija. Antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" vadovas Viktoras Grabauskas LŽ sakė, kad išskirtiniais atvejais į pagalbą gali būti pakviesti ir rinktinės pareigūnai. "Tai priklauso nuo valstybės, į kurią buvo nugabenti įkaitai. Ji gali prašyti mūsų konsultacijos kaip išlaisvinti įkaitus ir kaip elgtis tokiomis sąlygomis. Tai daroma tarpvyriausybiniu susitarimu", - LŽ sakė V.Grabauskas. Jis pažymėjo, kad dažniausiai prašoma tik konsultacijos. Paprastai kitos valstybės pareigūnai nekviečiami. Už įkaitų išlaisvinimą atsako tik tos šalies, kurioje jie laikomi, valdžia. Jos atstovai ir sprendžia, kaip tokiais atvejais elgtis. Šiuo metu padėtį sunkina tai, kad kol kas nežinoma, kur nugabenti penki pagrobti Lietuvos piliečiai. V.Grabauskas LŽ sakė, kad išimtiniais atvejais į kraštą, kuriame laikomi įkaitai, išvyktų Lietuvos karinės pajėgos. Bet tai daroma tik tuomet, kai šalyje vyksta karinis konfliktas arba šalies vadovybė eina išvien su nusikaltėliais.
Žala nedraudžiama
Bendrovė "Limarko laivininkystės kompanija" taip pat neteikia informacijos apie užpuolimą. Iki šiol žinoma tik tai, jog užpuolikų nesudomino nei šaldytų žuvų krovinys, nei 100 metrų ilgio laivas. Užpuolikai nežinoma kryptimi išsivežė penkis budėjusius asmenis, kiti devyni įgulos nariai nenukentėjo. Kompanijos atstovai neatskleidžia įkaitais paimtų jūreivių asmenybių bei nesako, ar jie buvo apdrausti gyvybės draudimu. Draudimo kompanijos "PZU Lietuva" vyriausiasis rizikos ekspertas Linas Stepšys LŽ teigė, kad vienareikšmiai atsakyti, ar draudimo kompanija galėtų padėti šiuo ar panašiu atveju yra labai sunku, nes jūrinių laivų draudimas yra sudėtingas, susidedantis iš laivo draudimo bei laivo valdytojo ar savininko civilinės atsakomybės draudimo.
"Nors plačiąja prasme pagal visas minėtas taisykles piratų užpuolimas yra draudiminis įvykis, vis dėlto žala, padaryta įgulos nariams pagal standartinius rizikų rinkinius, ten nėra draudžiama. Tačiau viskas priklauso nuo specialių sąlygų ar išplėtimų, numatytų sutartyje. Be to, gali būti, kad šie piratai deklaruos kokius nors politinius užpuolimo motyvus. Tada atvejis bus laikomas jau ne piratų užpuolimu, o teroristiniu aktu. O tai yra nedraudžiamasis įvykis", - sakė jis.
Mindaugas MILINIS Lauryna VIRELIŪNAITĖ, Lina VYŠNIAUSKIENĖ
