Pokalbis su ministre – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pasikeitimų yra daug. Vienas jų – pagalba mokiniams, kurie patiria sunkumų. Ar jūs pirmiausia kalbate apie matematikos egzaminą? Liepą matėme rezultatus, kurie daugeliui pasirodė netikėti, kai kuriems buvo žinoma ši problema, kad dalis mokinių prastai moka matematiką.
Būtent. Pirmiausia, matematika. Mums tikrai nesinorėtų, kad būtent patikrinimų rezultatai taptų šoku tėvams ir visai visuomenei. Todėl mes turime nuosekliai keisti sistemą, nuolat stebėti ir teikti grįžtamąjį ryšį tiek tėvams, tiek mokytojams, kaip sekasi mūsų vaikams, o taip pat tiems, kuriems sekasi tikrai prastai ir yra spragų.
Turime neužmerkti akių, ką mes šiandien patogiai darome. Mokiniai keliauja į aukštesnę klasę, tam nepasirengę, neturėdami minimalaus bazinio žinių ir kompetencijų bagažo.
O kas bus daroma?
Čia yra kompleksinis dalykas. Mes labai susifokusuojame į patikrinimus, turbūt jūsų klausimas taip pat yra apie nacionalinius patikrinimus. Jie yra ir šiandien, jų nereikia bijoti, jų nedaugėja.
Bet kaip mokiniai bus paruošiami, kad gerai išlaikytų tuos patikrinimus? Kas bus keičiama, kad jie pradėtų mokytis matematiką?
Jeigu labai konkrečiai, tai yra skiriama pagalba, papildomos konsultacijos po 20 valandų, ne didesnėse nei 5 mokinių grupėse. Yra jau numatytas finansavimas. Kitą pavasarį mokiniai ir mokytojai jau galės naudotis finansavimu ir pastiprinti būtent tuos, kuriems nesiseka.
Tai nereiškia, kad fokusas tik į tuos, kuriems nesiseka. Visiems reikia padėti. Bet kadangi mes tikrai matome problemą Lietuvoje, kad didelė dalis mokinių nepasiekia patenkinamo, žemiausio pasiekimų lygmens, mes, kaip valstybė, negalime užmerkti akių. Turime padėti vaikams.
Iki gruodžio 31 dienos darbą turėjo baigti grupė, kuri turėjo spręsti, ką daryti, kad vaikai geriau mokytųsi matematikos. Ką ta grupė nusprendė? Skirti papildomą finansavimą?
Ne, šitas ir dar daugiau sprendimų yra priimta nelaukiant darbo grupės, kadangi sprendimus reikia priimti čia ir dabar.
O darbo grupė baigė savo darbą?
Darbo grupė kol kas savo darbo nebaigė, ji baigs maždaug sausio viduryje. Pirminis programos plano variantas yra parengtas, ką mes tarėmės, ką reikėtų daryti, tai galiu tam tikrus veiksmus išvardinti. Bet yra tam tikrų dalykų, dėl kurių mes dar diskutuojame – ar reikėtų daryti vienaip, ar kitaip.
Tai tos diskusijos mes dar nebaigėme ir nenorime jos skubinti, kadangi norime, kad matematikos stiprinimo programa būtų maksimaliai naudinga ir maksimaliai stipri. Todėl čia skubėjimas nepadės. O visą eilę veiksmų jau esame priėmę, kadangi negalime laukti ir negalėjome laukti, pamatę rezultatus.
Mokyklų ir mokinių atstovai sako, kad rezultatai buvo žinomi jau liepos pradžioje, grupė nusprendžiama įkurti rugsėjį, darbas dar nebaigtas. Ministerija sako, kad tai yra prioritetinis sprendimas, tačiau mes to sprendimo vis dar neturime. Ar tikrai tai darbo grupei reikia tiek daug laiko?
To laiko ir nereikia, nes mes priėmėme sprendimus nelaukdami. Ne tik finansuoti pamokas, bet ir paankstinti bandomąjį egzaminą ir taip suteikti pagalbą, taip pat finansuoti asociacijas, kurios dirba su mokiniais, dirbti su universitetais, kurie pasiruošę pavasarį teikti pagalbą mokiniams ruoštis brandos egzaminams. Tai nėra taip, kad kažkas kažko laukia.
Bet mes negalime priimti sprendimų skubotai. Dažnai iš ekspertų, kurie komentuoja, girdžiu, kad mes skubame. Mes turime priimti tam tikrus sprendimus, kurie reikalingi čia ir dabar. Tačiau matematikos stiprinimas yra ilgalaikis procesas.
Problemą matome netgi matematikos mokymo paradigmoje. O paradigma ir požiūris į matematiką nepasikeičia per vieną dieną, per metus ar net per porą. Sakome, kad reikia daugiau samprotavimo, kad reikia šiek tiek kitokio požiūrio į matematiką. Tai nėra vienos dienos klausimas ar pagalba mokiniui, kuris ateis laikyti brandos egzaminų šį pavasarį.
Dar vienas dalykas. Kažkodėl visada žiūrime, ką daro ministerija. Ministerija yra politikos formuotoja, ji formuoja tam tikrus sisteminius pokyčius. Tačiau labai daug dalykų vyksta mokykloje. Ne tik mokykloje, bet ir savivaldybėje. Mes jau šiandien galime vardinti kai kurias savivaldybes, kurios tikrai deda daug pastangų, kad sustiprintų matematikos ugdymą.
Savivaldybės apie tai ir kalba, kad pačios imasi daryti savo darbus, o iš ministerijos nesulaukė dar nieko.
Na, žinot, čia irgi reikėtų kalbėti konkrečiai ir žiūrėti, kas ko sulaukia ar nesulaukia. Labai gerai – savivaldybė ir turi imtis spręsti tuos klausimus, nes ji yra arti mokyklos, arti mokytojo ir mokinio. Tai yra vienas iš esminių „Tūkstantmečio mokyklų“ programos tikslų.
Mes buvome pripratę, kad lyg viską sprendžia ministerija ir viską nuspręs, kaip padaryti šitą ar kitą. Ne. Pasižiūrėkime į Skandinavijos šalis. Pagrindinė atsakomybė yra savivaldos lygmenyje, nes jie yra arti mokyklų.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Antra, prieš leisdami mokyti iš vadovėlių, tų vadovėlių turinį patikrina.
Neatitinki nei vienam iš punktų, vištele Šiugždiniene.
