Režisieriaus Jean-Marco Vallee filme „C.R.A.Z.Y.“ kiekvienas ras sąsajų su savimi. Tai filmas apie šeimą, kurios likimą pakoregavo 1960-ųjų Kalėdos, kai gimė ketvirtasis šeimos sūnus, vardu Zacharijus. Laikui bėgant paaiškėjo, kad tą pačią dieną, kaip ir Jėzus, gimęs vaikas turi nepaprastų, gydomųjų galių ir ypatingų gabumų muzikai. Tačiau filmas ne apie tai. Svarbesnės pernelyg išlepinto vaiko saviraiškos paieškos paauglystėje.
Filmo pavadinimas – penkių šeimos vaikų pirmosios vardų raidės. Tačiau pavadinime užkoduota ir kita prasmė – kartais beprotiškai besisukantis šeimos narių gyvenimas („crazy“ išvertus iš anglų k. – beprotiškas). Kiekvienas šio filmo herojus beprotiškas savaip: vyriausias šeimos sūnus visur ir visada skaito, nesvarbu ką, tam tinka ir pomidorų padažo etiketė. Kitas – visą laiką sportuoja, pernelyg nesirūpindamas savo smegenų turiniu, trečiasis – nuolat pakliūva į bėdą dėl kvaišalų. Vienas pagrindinių filmo herojų ketvirtasis šeimos sūnus Zachas dienas leidžia kambary mėgdžiodamas savo mėgstamiausią atlikėją Davidą Bowie. Nemažiau keistas ir sūnų tėvas, per kiekvieną šeimos susibūrimą užtraukiantis vis tą pačią atlikėjos Patsy Cline dainą.
Tačiau šie herojų „nukrypimai“ ir daro komediją artimą žiūrovui, nes, kaip žinia, tobulų nebūna. Dar artimesnė ji tampa dėl augančių brolių peštynių, visi apsižodžiuodavome, o dažnai ir kaip reikiant prikuldavome savo brolį ar seserį. O kam nepažįstami giminaičių ginčai per didžiąsias šventes? Šiose scenose randame dalelę savo kasdienybės.
Filme susiduriame su šiuo metu itin dažnai gvildenama homoseksualizmo tema. Tačiau ji nepateikiama taip nuvalkiotai, kaip dabar dažnai įprasta: čia nėra perdėtai moteriškų manierų ar tam tikrų balso tonacijų. Paauglystėje su seksualiniu gyvenimu bandantis susipažinti Zacharijus, nevengia artimesnių santykių ir su vyrais. Tai nepakeliama jo konservatyvių pažiūrų tėvui, kuriam ne tiek rūpi sūnaus dvasinė būsena, kiek „ką žmonės pagalvos“. Dar Zacho vaikystėje pradėjęs nerimauti dėl pernelyg „minkšto“, arba tiesiog mergaitiško, jo charakterio, tėvas sūnui pasidaro pernelyg griežtas. Tačiau ne visada. Sukėlęs muštynes paauglys, pylos negauna, nes muštis, pasak tėvo, – vyriška. Dar didesnę viltį, kad vaikas „normalus“, jam įžiebia pas sūnų į kambarį kartkartėmis užsukanti draugė...
Apskritai sekso tema filme – tikrai ne tabu. Dramatiškoje komedijoje matom pirmuosius herojaus seksualinius poreikius ir bandymus su jais susidoroti. Kartais Zachas pakliūva ir į kurioziškas situacijas: pavyzdžiui, pasislėpęs spintoje mato, kaip mylisi jo vyresnysis brolis. Taip iki filmo pabaigos ir nėra aišku, ar Zachas labiau homoseksualus ar heteroseksualus (nors jis galiausiai ir veda savo merginą). O gal tai tiesiog paaugliškos fantazijos ir ieškojimai? Taip pat tai gali būti karo su tėvu, paskelbto dar vaikystėje, išraiška.
Motina filme vaizduojama labai stereotipiškai: ji nuolat kuičiasi namuose ir kaip personažas nėra itin įdomus. Tačiau ją ir Zachą sieja ypatingas ryšys: neįtikėtinose situacijose ji pajunta, kada sūnui blogai, pirmoji patiki jo ypatingomis gydomosiomis galiomis. Motina žiūrovui atveria būdingiausias sūnaus savybes. Galbūt todėl ilgainiui vaikas tampa „minkštas“ ir mieliau ne karą žaidžia, o slapta puošiasi motinos karoliais. Kita vertus, kas augdamas nesirausė mamos spintoje...
Daug kur filmas pribloškia savo atvirumu, daug kur moko tolerancijos. Pasak šios dramatiškos komedijos režisieriaus Jean-Marco Vallee, filmas „C.R.A.Z.Y.“ buvo statomas net dešimtmetį. Juo režisierius savo dviem sūnums siekė parodyti, kad kitokių žmonių toleravimas – teisingiausias kelias.
Tolerancija čia vietomis net pavirsta juoduoju humoru: ant nuo narkotikų perdozavusio brolio kapo atnešama ne gėlių, o kanapės lapelis. Situacijų, kuriose reikėtų graudžiai pravirkti, filme nemažai, tačiau jos visos pateikiamos su humoro priemaiša – tiesiog toks yra gyvenimas. Paradoksų filme irgi netrūksta: ypatingomis galiomis apdovanotas vaikinas pagelbėja visiems aplinkiniams, tačiau nesugeba padėti mirštančiam broliui. Kita vertus, kyla klausimas, ar motina vaikino „dovanos iš aukščiau“ pernelyg nesureikšmina. Gimdytojui jo atžala visada atrodo nepaprasta.
Esame matę daugybę filmų apie paauglius, kuriuose apstu narkotikų, sekso, alkoholio... Tačiau šioje komedijoje net kvaišalų vartojimas neatrodo toks smerktinas kaip kitur. Tai tarsi paaugliškų šėliojimų beieškant savęs rezultatas. Anot žurnalisto Kevino Laforesto, šis kanadiečių filmas savotiškas dėl ypatingų charakterių ir jų tapatybės, tačiau tuo pačiu metu ši linksma šeimos saga puikiausiai tinka masėms linksminti. Maištingų sielų persmelktame filme skamba hipių laikų Elvio Presly, Davido Bowie, Partsy Cline, „The Rolling Stones“ ir „Pink Floyd“ muzika. Ne veltui režisierius už teisę naudotis šiais kūriniais paklojo krūvą pinigų, filmui jie suteikia nostalgijos ir paryškina tų laikų nuotaiką.
