Nepalanki vasara
Vieną gausiausių Lietuvoje jurginų kolekciją puoselėjanti chorvedė Rasa Gelgotienė nenori sutikti, kad jurginai – rudens gėlė. Pasak jos, jurginai žydėti pradeda jau vasaros viduryje ir grožiu stebina iki pat šalnų, dažniausiai pakertančių žiedus tik spalį. „Šiemet jurginai sužydo labai anksti, jau pirmoje liepos pusėje. Gaila, kad karščiai pristabdė jų augimą vasaros viduryje, bet, jiems atlėgus, jurginai vėl klesti“, – džiaugėsi gėlininkė.
Gelbėjo piktžolės
Ji apgailestavo, kad ši vasara jurginams nebuvo labai palanki. Smarkiai užsitęsusi sausra išvargino augalus, ypač augančius smėlingesnėse, vandeniui laidžiose dirvose. Nors jurginai kilę iš Meksikos ir dideli karščiai jiems nebaisūs, jie mėgsta, kai dienomis karšta, o naktimis labai vėsu. Dėl didelio temperatūrų skirtumo susidariusi rasa ir nakties vėsa leidžia augalams atsigauti. Teko daug laistyti. „Bet kiek ten prilaistysi, kai jų turi visą lauką. Laistai tol, kol išsemi šulinį, o kas toliau?“ – retoriškai klausė jurginų augintoja. Tiems, kurie nestropiai nuravėjo, pasisekė šiek tiek labiau, nes žolės šiek tiek apsaugojo nuo alinančių saulės spindulių. „Gelbėjo tik storas mulčio sluoksnis. Mūsų jurginai mulčiuojami šiaudais – tarplysviai dukart per sezoną padengiami gan storu (5–10 cm) šiaudų sluoksniu“, – patirtimi dalijosi jurginų augintoja.
Populiarumo viršūnėje
Jurginai, pasak R.Gelgotienės, daug metų buvo mūsų darželių pažiba, todėl daugelis sodybų savininkų nori tęsti šią gražią tradiciją – auginti jurginus. „Dauguma vertina tai, kad galima rinktis labai aukštus ar visai žemus jurginus. Galima užsiauginti vos ne žmogaus ūgio jų gyvatvorę, paslėpti negražų kampą, apgriuvusį sandėliuką, pajuodusią sieną ar pan. O žemaūgiais, mažučiais galima apsodinti gėlyno kraštą, „įrėminti“ lysvę, „išausti“ ornamentus ar juostas, – tikino pašnekovė. – Jurginai tinka ne tik sodybose. Ne vienas vilnietis pirko iš manęs gumbų ir sodino juos prie modernaus namo. Dabar yra jurginų veislių, kurių žiedai panašūs į bijūnų, astrų, net frezijų“, – dėstė augintoja. Pasak jos, viena bičiulė jai prasitarė, kad skaisčiai raudoni lelijažiedžiai ir pomponiniai jurginai iš tolo atrodo kaip rožės. Jos draugę visi kaimynai girdavo sakydami: „Kokios nuostabios jūsų rožės!“ Gėlininkė atkreipė dėmesį į tai, kad reta gėlė mūsų kraštuose žydi beveik tris mėnesius. Iš didesnio jurgino gumbo išauga visas krūmas, nuvytusius žiedus keičia kiti. R.Gelgotienė patarė jurginų žiedus drąsiai skinti, nes tada jie dar gausiau žydi. Daugumos auginančiųjų jurginus negąsdina ir tai, kad juos reikia iškasti rudenį. Kitą pavasarį galima susodinti augalus kita tvarka, kad išryškėtų spalvų kontrastai, matytųsi veislių ir žiedų įvairovė.
Madingiausios stambiažiedės
Šiais metais jurginais susidomėjo floristai ir kiti žmonės. R.Gelgotienė pasakojo, kad šiemet vos spėjo skinti žiedus, ne kartą jų pristigo. Daugelis švenčių rengėjų pagaliau pastebėjo išskirtinį jurginų grožį. „Jurginams būdinga visa įmanoma spalvų ir žiedų formų įvairovė, juos drąsiai galima komponuoti su kitomis gėlėmis, pradedant elegantiškosiomis rožėmis, orchidėjomis ar frezijomis ir baigiant stambiažiedėmis hortenzijomis, šilokais ar paprastomis lauko gėlėmis bei žalumynais“, – sakė ji. Daugelis naujų jurginų veislių puikiai laikosi puokštėse ir ilgai nevysta, ypač lelijažiedžiai ir pomponiniai jurginai. Šie nuskinti gali stovėti vazoje ilgiau nei savaitę. „Labai madingi šį sezoną stambiažiedžiai jurginai. Floristai pamėgo pastelinių, švelniai alyvinių, gelsvai oranžinių persiko atspalvių jurginus. Didesnėms erdvėms papuošti jie renkasi ir įspūdingus kontrastingus derinius – tamsiai violetinę ir aukso geltoną, vyšninę ar skaisčiai raudoną ir baltą.
Įtikinėti nereikia
Ne vienas vestuves jurginais puošusi floristė Eglė Kazokaitė sakė, kad jurginų paklausa pastaruoju metu labai išaugo. Šiuos ji naudoja ir kaip akcentą įvairioms kompozicijoms pagyvinti, paryškinti, ir atskirai, darydama vien tik jų puokštes. „Anksčiau gal dar tekdavo užsakovams įtikinėti, kad rinktųsi jurginus, nes ne visi žinodavo, kaip jie atrodo, arba nežinodavo, kokių spalvų, formų jų žiedai, o dabar dažnai patys jų pageidauja“, – pasakojo floristė. Pasak jos, kuriant floristines kompozicijas iš jurginų, įkvepia beveik neišsemiamos galimybės: jų galima rasti įvairiausių žiedų atspalvių ir formų: nuo smulkių iki labai didelių, nuo apvalių iki plokščių. „Dar vienas svarbus privalumas tas, kad jurginai nekvepia, nes vis daugiau užsakovų pageidauja, kad patalpose, kur vyks renginiai, šventės, nebūtų kvapų, galinčių sukelti alergiją“, – sakė pašnekovė.
Kolekcija didėja
Šiemet R.Gelgotienė augina daugiau nei 600 veislių jurginus. „Reikėtų sustoti, nesiplėsti, nes labai sunku sužymėti, surūšiuoti gumbus, bet vis atsiranda naujų, vis gražesnių, nuostabesnių ir įmantresnių veislių. Tai kaip atsispirsi, kaip neįsigysi kažko naujo? Nuostabių jurginų veislių kasmet išvedama Prancūzijoje, Amerikoje, kaimyninėje Latvijoje“, – linksmai kalbėjo gėlininkė. Ji nerimavo, kad tuoj pristigs vietos, nebebus, kur sodinti. R.Gelgotienė priminė, kad auginant bet kokią žemės ūkio kultūrą reikėtų laikytis sėjomainos. Būtina kasmet ar kas kelerius metus keisti tos pačios rūšies augalų sodinimo vietą. Tačiau jei tokios galimybės nėra, ji patarė nepagailėti mulčio, keisti vagų kryptį arba kitais metais sodinti augalus į buvusius tarpuvagius, patręšti mėšlu, nepagailėti medžio pelenų, kurie apsaugo nuo ligų. Patręštų pelenais jurginų žiedų spalvos būna ryškesnės, gumbai tvirtesni, jie geriau žiemoja.
Džiaugsmai ir rūpesčiai
Šiuo metu akį džiugina vėlyvųjų didžiažiedžių veislių jurginai. Atvėsus orams ir jurginams plačiai sulapojus, juos reikia parišti. Geriausia naudoti medines lazdas ir natūralaus pluošto virvutes. Tada, jurginus nukasus, nereikia jų atrišti, paliktos dirvoje jos suyra. Nors jurginai mūsų gėlynuose vis dar žydi, jau laikas pagalvoti apie šių gėlių nukasimą ir paruošimą žiemoti: reikia išvalyti rūsį, paruošti dėžes, pasidomėti, ar nevertėtų atnaujinti, papildyti turimą kolekciją. Dabar, kol jurginai žydi, verta apsilankyti pas šių gėlių augintojus ir gyvai, ne iš katalogų, išsirinkti bei užsisakyti gumbelių. Iš nuotraukų kartais būna sunku suprasti, koks jurgino aukštis ir žiedo dydis. „Sausuose rūsiuose jurginai geriausiai laikosi susukti į laikraščius, o drėgnose patalpose – kuo mažiau sugrūsti. Bet labiausiai jurginų gumbams tinka vidutinio drėgnumo vieta ir vėsi temperatūra. Svarbiausia, kad nebūtų minusinės temperatūros. Vieni jurginus laiko atvirose, grotuotose dėžutėse, kiti vynioja į audinius ar laikraščius, treti deda į samanas, pjuvenas ar durpes“, – pasakojo gėlininkė. Visi būdai, anot jos, yra geri. Svarbiausia, kad jurginai peržiemotų sveiki, nesušalę ar neperdžiūvę. Tada jie nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens vėl džiugins gausiais įvairiaspalviais žiedais.
Nijolė Baronienė
