Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė įžvelgiantis politinį atspalvį situacijoje, kurioje atsidūrė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“, Rusijai dar liepos mėnesį nutraukus naftos žaliavos tiekimą. Rusija tvirtina, kad taip įvykę dėl techninių priežasčių – naftotiekio „Družba-1“ avarijos.
„Nesinori tikėti, kad tai politiniai dalykai, nors vis daugiau tokių ženklų yra. Nesinori tikėti, kad Rusija pasirodys esanti nepatikimas partneris ir rizikuos dėl „Mažeikių naftos“ patikimo tiekėjo prestižu Europoje“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė G. Kirkilas.
Jo teigimu, Rusijoje yra konservatyvių sluoksnių, kuriems nepatinka Lietuvos nepriklausomybė, narystė NATO ir Europos Sąjungoje (ES) bei paskutinis „Mažeikių naftos“ pardavimo sandoris, kuriame įmonės akcijų pirkėju pasirinktas Lenkijos koncernas „PKN Orlen“.
„Mažeikių nafta“ negauna vamzdynais iš Rusijos tiekiamos naftos žaliavos nuo šio mėnesio pradžios, kai naftotiekyje „Družba-1“ įvyko avarija. Rusai iki šiol neatsakė, kada tiekimas gali būti atnaujintas. Šiuo metu „Mažeikių nafta“ žaliava apsirūpina jūra per Būtingės terminalą.
Premjero teigimu, nors toks žaliavos kelias yra brangesnis, įmonei dėl susidariusios situacijos rimtų nemalonumų negresia.
„Turime galimybę žaliavos atsigabenti per Būtingę, per Klaipėdos terminalą. Taip, ji bus šiek tiek brangesnė, šiek tiek mažesni pelnai, bet dėl to „Mažeikių nafta“ nebankrutuos“, – teigė G. Kirkilas.
Priklausymas nuo vamzdžio
Apie tai, kad Rusija gali dar daug metų netiekti Lietuvai naftos vamzdynais, prabilo vamzdynus valdančios Rusijos kompanijos „Transneft“ prezidentas Semionas Vainštokas.
Pasak jo, įmonei teks remontuoti ar net atstatyti dalį naftotiekio „Družba-1“, kuris neva yra pastatytas iš draudžiamų metalų, be to, eksploatuojamas ilgiau, nei leidžiama.
Pasak S. Vainštoko, remiantis naftos pramonės standartais, naftotiekis naudojamas 30 metų, o „Družba-1“ naudojamas jau 42 metus. „Transneft“ vadovas aiškino, kad naftos tiekimas bus atnaujintas tik pakeitus 140 kilometrų vamzdynų. Kiek gali trukti remontas – rusai neatsako.
Pirmieji naftos vamzdynai Lietuvos teritorijoje pradėti tiesti 1966 metais. Pirmoji naftos magistralė Polockas–Biržai–Ventspilis nutiesta 1968 metais. „Mažeikių naftos“ atstovai tikino, kad naftos vamzdžiai Lietuvoje yra puikios būklės.
Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ jau paskelbė, kad jei per artimiausias kelias savaites nebus atnaujintas rusiškos naftos tiekimas Mažeikiams, bus galima daryti išvadą, kad tiekimas sutriko ne dėl techninių, o dėl politinių priežasčių.
Anot „Fitch“, pagrindinė tokio spaudimo priežastis yra ta, kad Lietuvos Vyriausybė nutarė parduoti „Mažeikių naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, o ne vienai didžiųjų Rusijos naftos kompanijų, kuri irgi pretendavo perimti didžiausią Lietuvos bendrovę.
„Fitch“ savo pranešime teigė, kad grėsmė dėl rusiškų naftotiekių kyla ne tik Mažeikių, bet ir kitoms Rytų Europos naftos perdirbimo gamykloms.
Dauguma šio regiono gamyklų yra priklausomos nuo naftos tiekimo iš Rusijos. Beje, „Transneft“ dar 2003 metais atsisakė tiekti naftos žaliavą per Latviją į Ventspilio uostą. Tada toks sprendimas irgi buvo komentuojamas kaip politinis spaudimas.
Išbandyti metodai
Lenkijos žurnalistas, politikos apžvalgininkas Jacekas Komaras savaitraščiui „Panorama“ sakė, kad abejonių, jog Rusija bandys spausti Lietuvą, jis neturėjo jau nuo „Mažeikių naftos“ pardavimo Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ sandorio pradžios. „Tačiau maniau, kad bus daromas spaudimas politinėje plotmėje, o dabar akivaizdu, kad smogiama į jautriausią vietą“, – tvirtino jis.
J. Komaro teigimu, panašų ekonominį Rusijos šantažą yra patyrusi ir Lenkija, artėjant šios šalies priėmimui į NATO terminui 1999 metais. Šaliai pradėtos daryti kliūtis eksportuoti į Rusiją žemės ūkio produktus – panašiai kaip prieš pusmetį stabdytas Gruzijos bei Moldovos vynų importas.
„Panašumų yra, tačiau ši situacija rodo, kad Kremlius jau susitaikė su tuo, jog „Mažeikių naftą“ pirks Lenkijos koncernas. Dabartinis spaudimas – paskutinės pastangos paversti procesą kuo skausmingesniu“, – aiškino J. Komaras.
Pasak lenkų apžvalgininko, net ir susiklosčius tokiai situacijai Lenkijoje nematyti ženklų, kad „PKN Orlen“ ketintų atsisakyti pirkti „Mažeikių naftą“.
Pasak jo, „PKN Orlen“ atstovai nepervertina situacijos ir neketina nerimauti, kol „Mažeikių naftą“ tanklaiviais pasiekia nafta iš Primorsko. Jų nuomonės nekeičia net manymas, kad Rusija dar kurį laiką tęs savo žaidimą ir neatsuks čiaupelių iki Naujųjų metų, o gal ir ilgiau.
„Tačiau jei nutrūktų naftos tiekimas jūra, koncerno atstovai imtųsi atitinkamų veiksmų, greičiausiai per ES institucijas“, – pažymėjo apžvalgininkas.
„Mažeikių nafta“ nesiskundžia
Nors koncernas „Mažeikių nafta“ dėl žaliavos tiekimo nesklandumų liepą turėjo sumažinti perdirbimo apimtis, jo atstovai tvirtino, kad įmonė jau vėl dirba visu pajėgumu.
Šiemet liepą „Mažeikių nafta“ perdirbo 660 tūkst. tonų naftos, arba 20,5 procento mažiau, negu planavo. Vietoj planuotų 830 tūkst. tonų Mažeikių įmonė šį mėnesį ketina perdirbti 730 tūkst. tonų žaliavos, apsirūpindama ja alternatyviais tiekimo keliais.
„Šiuo metu naftos turime pakankamai, todėl įmonė nuo praėjusio penktadienio dirba maksimaliu režimu“, – agentūrai BNS sakė „Mažeikių naftos“ Komunikacijos tarnybos vadovas Giedrius Karsokas.
„Mažeikių naftos“ bei būsimo savininko – Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ – atstovai teigė, kad net susiklosčius tokiai situacijai įmonės veikla bus pelninga. „PKN Orlen“ praėjusios savaitės pabaigoje dar kartą patvirtino, kad neatsisako planų pirkti „Mažeikių naftą“.
Pagal susitarimus „PKN Orlen“ gali atsisakyti ketinimų įsigyti „Mažeikių naftą“ iki gruodžio 31 dienos, jeigu naftos perdirbimo gamyklos vertė smarkiai smuktų.
„PKN Orlen“ prezidentas Igoris Chalupecas lenkų žurnalistams pareiškė, kad tik „Mažeikių naftai“ tapus lenkų naftos koncerno dalimi jie turės spręsti klausimą dėl ilgalaikio žaliavos tiekimo į Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą.
Jo žodžiais, pirkti Mažeikių įmonę koncernui apsimoka net ir tuo atveju, jei visa reikalinga žaliava būtų atgabenama jūra. „Mažeikių naftos“ skaičiavimais, jei pernai visa perdirbta nafta būtų atgabenta jūra, bendrovės pelnas būtų perpus mažesnis.
„PKN Orlen“ Vyriausybei už 30,66 procento „Mažeikių naftos“ akcijų žada sumokėti apie 2,3 mlrd. litų, o „Jukos“ koncernui už 53,7 procento akcijų – dar beveik 4 mlrd. litų.
Savaitraštis "Panorama" www.savaitrastis.ltwww.politika.lt
