Ši mintis, kad ne alkoholio vartojimas yra alkoholizmo, visuomeninių problemų priežastis, o būtent pasekmė užimtumo trūkumo - yra tipinė alkoholio pramonės propagandinė žinutė. Su tokia žinute alkoholio pramonė darbuojasi viešojoje erdvėje, tokias „priemones“ jie siūlė ir LR Vyriausybei, kaip spręsti alkoholio suvartojimo problemą.
Ar svarbiausia norėjo M. Kundrotas pasakyti, kokia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bloga, kad tai vienas iš populistinių žingsnių jų kova su alkoholio vartojimu? Reikia dar papildyti, kad prof. Aurelijus Veryga yra Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertas, turintis vardą, kompetenciją tarptautiniame kontekse. Jis ir pristato tas priemones, kurios yra mokslininkų pateikiamos kaip veikiančios, rezultatyvios viso pasaulio mastu.
Kas gali paneigti, kad nereikia ir užimtumo – tiek darbo ir uždarbio prasme, tiek pramogų ir blaivių švenčių prasme. Tačiau kas to nežino, kad išgėrinėjantys praranda ir darbus, ir turiningai nemoka linksmintis, nesusigalvoja prasmingų laiko praleidimo būdų. Be abejo, reikia puoselėti žmonių dvasingumą, rūpintis psichine sveikata, šviesti žmones, kad jie mokėtų gyvenime matyti prasmę. Bet kaip tai prieštarauja mokslu pagrįstoms alkoholio kontrolės priemonėms? Ar ne alkoholį vartojantys tą psichiką labiausiai ir sužaloja?
O jei dar apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri neva pakvietė prof. A. Veryga, kad jis, anot M. Kundroto, užsiimtų populizmu, galiu pasakyti, kad LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra vienas iš didesnių darbdavių Lietuvoje (užimtumas), dar galima pratęsti – ir blaivių pramogų organizatorius. Ką reiškia vien blaivus visai šeimai „Naisių vasaros“ festivalis, kuris vyko praėjusį savaitgalį ir jame dalyvavo per 60 tūkst. dalyvių. O dar mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyva ir plėtojimas.
Nemokšiškas kalbėjimas alkoholio pramonės skrajutėmis apie Michailo Gorbačiovo nesėkmingas antialkoholines kampanijas yra visiškai neparemtos mokslu, skaičiais. Galima kalbėti, kad išgeriantys perėjo prie nelegalios (dalis tikrai taip), bet bendra situacija yra vertinama tarptautinių mokslininkų konferencijose – kiek sumažėjo kepenų cirozių, alkoholinių psichozių ir pan. Ir jose akivaizdžiai teigiama, kad postūmis būvo tikrai rezultatyvus išblaivinimo link. Nekalbant apie tai, kad prablaivėję žmonės pradėjo siekti nepriklausomybės ir politine prasme. Tik problema, kad ši politika pasibaigė, o nepriklausomos šalys dar pasidavė laukinio kapitalizmo alkoholio verslams, sukurdami jiems idealias salygas didinti apyvartas. O pelnai, kukliai sakant, nekuklūs. „Varslo žinios“ rašo: „Per pirmąjį šių metų ketvirtį pelnu išsiskyrė gėrimų pramonė – jeigu šio sektoriaus pardavimo pajamos viršijo 103 mln. Eur, tai ikimokestinis pelnas siekė 100 mln. Eu“.
M. Kundrotas rašo: „Galima tai svarstyti moraliniu ir praktiniu lygmeniu. Moraliai kyla klausimas – ar teisinga dėl saujelės ligonių riboti sveiko piliečio galimybę jam patogiu laiku nusipirkti butelį alaus, vyno, ar – peršalus gerklę – ko nors stipresnio? Bet kur kas rimtesnių klausimų kyla praktiniu lygmeniu.“ Vargu ar yra ką ir komentuoti, kad moraline prasme turi būti visada prieinamas alkoholis, kad ribojimai, suprask, tik dėl alkoholikų? Ribojimai yra būtent ne dėl alkoholikų, turinčių ar turėjusių problemų šioje srityje, o kad apsaugojus vaikus ir jaunimą, kad jie tokiais netaptų. O alkoholio lobistų kartojamas JAV sausas įstatymas yra vienas iš dabartinių baubų, kai piliečių iniciatyva „Už blaivią“ buvo surinkti parašai griežtinantys alkoholio kontrolės įstatymą. Kad čia neva sekama JAV nesėkmingu pavyzdžiu. Skandinavų modelis tikrai neuždraudžia alkoholio prekybos, bet ją stipriai kontroluoja, taip sumažindamas bendrą alkoholio suvartojimą. O to ir yra siekiama: kai mažėja bendras suvartojimas, tada mažėja ir problematiškai vartojančių, priklausomų žmonių, alkoholikų, galiausiai ir nelegalios produkcijos poreikis.
Juozas Dapšauskas yra piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius
