Televizija vėl apsisprendimo būklės, vėl politizuota. Kažkaip išėjo, kad per rinkimus tos politikos buvo mažiau nei kasdien. Rinkimų politiką atstojo minklės bei mįslės ir mąslus pinigų rinkimasis. TV grįžta į savo vėžes ir politikuoja. Jau ne už pinigus, o pagal pozicijas ir interesus. Su politreklama baigta?
Su reklaminiais pažadais laikas baigti, - pasakė televizijoms Dalia Kutraitė, išrinktojo prezidento patarėja; pasakė ar ne antrą dieną po rinkimų. Taip buvo duota suprasti - visi ne kvailiai, visi viską žinom. Pažadai tiems, kurie jais tiki, galioja iki rinkimų pabaigos. Rinkėjai darbą padarė. Rinkėjai jau gali eiti.
Tačiau TV negali atsikratyti malonumo iš naujo prisiminti Rolando Pakso pažadus. Viskas labai mielai sminga. Edmundas Jakilaitis sekmadienio “Savaitės panoramoje” detaliai išdėstė visus R. Pakso pažadus. Citatos ir realijos. Pažadėti dalykai, pasirodo, arba jau egzistuoja tikrovėje (Paksas žadėjo netgi tai, kas jau yra!), arba neįmanomi, arba už Pakso galių ribų. Labai smagu, toks žaidimas dar bus žaidžiamas, kad ir kaip Pakso aplinka jo nenorėtų.
“Savaitės panorama” parodė R. Pakso aplinkos veidus, povyzas, tuos, kurie paprastai likdavo už kadro. Gal už kadro jie laikyti ne be reikalo. Nėra jie telegeniški anei politiškai korektiški. D. Kutraitė moka būti TV eteryje, jai neprikiši, kaip ir Alvydas Medalinskas, kuris turi demagogo talentą (su susižavėjimu ir pritarimu sakau). R. Paksas toje dar nematytoje aplinkoje išsiskiria - jis dar sugeba kalbėti, tie kiti ūbauja. Arba rėkia su jefreitorišku prononsu - apie prezidento įgaliojimų padidinimą, t y. apie diktatūros įvedimą vienoje atskirai paimtoje šalyje. Dar iki vasario 26-osios! Taigi, vyrai, palūkėkite.
Iš visos aplinkos eina agresija ir pyktis, net R. Paksas atrodo kaip koks balandėlis. Jų tiesiog negalima viešai rodyti - ne veltui po kelių išsišokimų vėl sugrąžinta viešųjų ryšių tarnyba. Matyt, viešųjų ryšių agentūra mokys naujosios Prezidentūros turinį žmonių kalbos, kaip laikyti peilį ir šakutę, ir neleis nusišnekėti pirma laiko. Apskritai visoje šioje aplinkoje teigiamai atrodančių veidų labai mažai. Tų, kuriuos galima leisti į TV. Dar vienas veidas, kurio nereikia prižiūrėti - tai ponia prezidentienė Paksienė. Daili tiesiog ir korektiška. Bet čia skaičiuotė ir baigiasi, kiti nusišneka iškart ar ima rėkti ant žurnalistų bei politikų.
Atrodo, kad R. Pakso įvaizdis ir vidinė partijos leksika padarė meškos paslaugą jo paties aplinkai. Jie pasijuto mažyčiais diktatoriukais ar bent politikos jefreitoriais. Su teise rėkti ir gąsdinti. Jie išties ėmė įsivaizduoti, kad visa šita reklama buvo teisybė ir kietas vyrukas Paksas viešai rodysis apsuptas lygiai tokių pat kietuolių. Bet politika - tai ne Tado Blindos miškas. Bent jau viešoji. O į viešąją Pakso užkulisinės komandos nėra kaip traukti. Matyt, net geriausieji egzemplioriai negali prilygti jefreitoriškam Dailio Barakausko subtilumui.
Apskritai jeigu R. Paksas nenori diktatūros, jam tokios publikos nereikia. Jeigu jis nori - nereikia juolab, nes tie viską per anksti išplepa, tokia jiems jau “ukvata” visus aplink gąsdinti, kad nors kuolą ant galvos tašyk. O užsiėmimą visiems reikia rasti.
Nekalbu, žinoma, apie profesionalus R. Pakso aplinkoje. Tie žino darbą. Bet ta publika, kuri atėjo pas Paksą diktatorių, problemų ims kelti. Jei, suprantama, šitas triukas taip pat priklauso reklaminei politikai. Atmestai ir pamestai antrą dieną. Kur Paksas juos dės, jo reikalas, tačiau į viešas vietas neprižiūrimų jų leisti negalima.
