Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau mokslinių įrodymų, kad psichologiniai veiksniai gali turėti didelės reikšmės išeminės širdies ligos vystymuisi.
Pyktis, neapykanta, nerimas, depresija ir izoliacija nuo aplinkos, ypač neigiamas emocijas kaupiant savyje ilgesnį laiką, padidina galimybę vystytis širdies vainikinių kraujagyslių ligoms. Ir atvirkščiai, teigiamos emocijos, atvirumas kitiems, empatija gali saugoti mus nuo susirgimo.
Nebe pirmą įrodymą, kad taip yra iš tiesų, Paryžiuje vykusiame Europos kardiologijos draugijos suvažiavime pristatė dr. Franco Bonaguidi iš Klinikinės fiziologijos instituto Pizoje (Italija).
Daktaras vadovavo dešimt metų vykdytame eksperimente, kuriame dalyvavo 228 asmenys, patyrę širdies infarktą. Norėta patikrinti, kaip per dešimtmetį ilgalaikis stresas, pyktis atsiliepia tiriamųjų sveikatai.
Dalyviams tirta širdies raumens susitraukimo jėga arba lygis enzimų, susijusių su progresuojančiu raumens pakenkimu. Visi dalyviai užpildė anketas apie tai, kaip dažnai ir kaip stipriai jautė pyktį, įtampą arba elgėsi agresyviai. Per stebėjimų dešimtmetį tarp dalyvavusiųjų iš viso įvyko 51 pakartotinis infarktas, 23 asmenys išgyveno, 28 – ne.
Susumavus visus kitus veiksnius, galinčius išprovokuoti pakartotinį infarktą (amžius, lytis, cigaretės), paaiškėjo, kad vien pyktis daugiau kaip dukart padidina pakartotinių, rimtų širdies bėdų riziką.
„Pyktis – primityvi emocija, kuri nepriklauso nuo mūsų valios – žmogus negali jos paprastai „nugalėti“. Kai kada jis gali mums padėti, veikia mobilizuojančiai, pavyzdžiui, įveikiant nulemtą pasipriešinimą arba siekiant užsibrėžto tikslo. Tačiau viršijus tam tikrą lygį arba kai slypi tam tikras polinkis į šią emociją, ji gali išjudinti organizme keletą sveikatai labai nenaudingų mechanizmų, pavyzdžiui, neurologinių arba susijusių su kai kurių hormonų išsiskyrimu. Tuomet pyktis tampa potencialiu žmogaus savigriovos įrankiu“, – aiškina dr. F. Bonaguidi.
Kartais pyktis gali slėpti gailestį, liūdesį arba kitus labai skausmingus ir gniaužiamus jausmus. Gydytojo nuomone, tyrimo rezultatai įrodo, kokia svarbi ligų profilaktikai arba kovoje su jomis gali tapti psichoterapija.
Merilendo universiteto Baltimorėje (JAV) tyrėjų teigimu, juokas – tai sveikata, o baimė ir išgąstis siaurina arterijas. Atliktame tyrime dalyvavo 300 vyrų ir moterų, dalis jų anksčiau turėję širdies problemų. Jie turėjo atsakyti į klausimus apie įvairaus pobūdžio juokingas, humoristines situacijas. Vienas iš klausimų skambėjo taip: „ Eini į priėmimą ir staiga pasirodo, kad vienas iš svečių vilki taip pat, kaip ir tu. Kaip reaguoji?“. Pasirodo, širdies ligomis sergantys net 40 proc. dažniau atsakė, kad tokios situacijos jiems visiškai nejuokingos. Mokslininkai padarė tokią išvadą: su humoru žvelgiant į gyvenimą ir kasdienes situacijas galima apsisaugoti nuo kraujotakos ligų.
Įdomūs procesai vyksta ir kino žiūrovų organizmuose. Amerikiečių tyrimas parodė, jog kino komedijos ir jų sukeltas juokas turėjo įtakos tam, kad kraujo indai imdavo plėstis, o stresas, susijęs su filmuose rodomomis skausmingomis situacijomis, akimirksniu susiaurindavo širdies arterijas. Atlikus matavimus, pasirodė, kad kraujagyslės spindžio skirtumas juoko ir liūdesio fazėse siekė 30–50 proc.
Baltimorės tyrėjai juoką vadina sportu, nes yra pastebėję, kad juokas, kaip ir fizinis judėjimas, labai teigiamai veikia kraujagyslių sienelių gleivinę.
„Prisiminkime, kad ta kraujagyslės dalis turi milžiniškos reikšmės sveikatai, reguliuoja kraujo pratekėjimą, išskiria įvairių svarbių medžiagų, pavyzdžiui, reaguodamos į pažeidimą ar uždegimą, dalyvauja kraujo krešėjime. Jei kraujagyslės sienelė turi „sveikatos bėdų“, pradeda formuotis sklerotinės plokštelės. Tuo metu pokyčiai, kuriuos pamatėme besijuokiančių žmonių kraujagyslių gleivinėje, buvo panašūs į tuos, kuriuos matome po fizinio krūvio arba vartojant cholesterolį kraujyje mažinančius statinus“, – sako dr. Michael'as Milleris.
Gydytojai primygtinai rekomenduoja kiekvienam žmogui ne tik kasdien gauti porciją juoko, kurio poveikis organizmui trunka ne vieną valandą, bet ir būtinai kasmet atostogauti, mat ilgos papildomos darbo valandos arba stresą keliantis darbas yra svarbus kraujotakos ligų vystymosi ir net infarkto veiksnys.
