Vitalija Jalianiauskienė
Į pasaulį plačiai atsivėrę vartai su naujomis pažinimo, tobulėjimo, veiklos galimybėmis atnešė ir skausmingų išbandymų – tokių, kaip jau dešimtmečius klestinti prekyba žmonėmis.
„Nusikalstama veika – prekyba žmonėmis – savo pelningumu prilygsta prekybai narkotikais ar ginklais, tik visai nereikalauja investicijų, nepaiso valstybinių sienų, – sako beveik prieš du dešimtmečius įkurto Dingusių žmonių šeimų paramos centro (DŽŠPC) direktorė Natalija Kurčinskaja. – Nors oficialios statistikos nėra, ekspertų vertinimu, Lietuvoje prekybos žmonėmis mastai didžiausi tarp Baltijos valstybių.“
Mastai nemažėja
Nevyriausybinė organizacija Dingusių žmonių šeimų paramos centras buvo įkurta tais metais, kai visuomenę vis dažniau pasiekdavo skaudžios žinios apie išvykusias ar apgaule į užsienį išvežtas ir ten pradingusias merginas. Tapdavo aišku, kad dingusios moterys pateko į prekybos žmonėmis tinklus ir verčiamos dirbti prostitutėmis.
Organizacijos kūrimo iniciatyvos ėmėsi be žinios dingusiųjų tėvai, artimieji. Jie ne tik ieškojo dingusiųjų, stengėsi padėti jiems, bet ir, įvertinę prekybos žmonėmis problemą bei jos mastą Lietuvoje, ėmė šviesti visuomenę, keisti įsigalėjusį paviršutinišką požiūrį į prekybą žmonėmis, vykdyti prevencinę veiklą. 2001 metais buvo įkurta pirmoji Lietuvoje prieglauda prekybos žmonėmis aukoms.
Nuo tų dienų, kai prekiautojų žmonėmis tinkluose pradėjo blaškytis pirmosios aukos, praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, bet situacija į gera nepasikeitė, prekybos žmonėmis mastai nesumažėjo. Atvirkščiai – įgavo įvairesnį, sudėtingesnį pobūdį: į vergovę parduodamos ne tik moterys, bet ir vyrai, ir vaikai.
Prostitucija, vagystės, narkotikų gabenimas, alinamas darbas – visur tinka vergais paversti žmonės.
Tampa vagimis
Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė N. Kurčinskaja teigia, kad maždaug 2–3 tūkstančiai Lietuvos gyventojų kasmet patenka į prekiautojų žmonėmis tinklus. Dažnam iš jų išsivaduoti nepavyksta.
Pastaraisiais metais vis dažniau pradėjo dingti vaikai. Todėl, pasak N. Kurčinskajos, ir Lietuvoje buvo įsteigta tarptautinė visą parą veikianti karštoji linija, priimanti skambučius dėl dingusių vaikų. Telefono numeris 116000 veikia 27 šalyse. Juo atsiliepus į pagalbos šauksmą, bandoma padėti bėdon patekusiems, vaikus praradusiems žmonėms. Patariama jiems, kur kreiptis, ką daryti, konsultuojama.
Per gyvavimo laiką dėl dingusių vaikų į karštąją liniją Lietuvoje buvo skambinta 975 kartus. Visoje Europoje per metus dingsta maždaug milijonas vaikų. Žinoma, ne visi jie pagrobiami vergovei – vieni bėga iš namų patys, su draugais ieško nuotykių ir taip sudaro sąlygas prekiautojams žmonėmis. Neretai vaikai išeina iš
namų, kai nesulaukia artimųjų palaikymo, kai jaučiasi nesuprasti. Vaikai, paaugliai dažniausiai išvežami į užsienį vagiliauti. N. Kurčinskaja žino ne vieną atvejį, kai paaugliai, dingę iš namų keletui dienų ar savaitei, paskui vėl atsiranda, turi naujų daiktų, pinigų. Po kurio laiko vaikas vėl, žiūrėk, dingsta...
Žinoma visa nusikalstama sistema: prikalbinti vaikai, paaugliai – berniukai ir mergaitės, dažnai iš asocialių šeimų, globos namų, sodinami į automobilius, vežami į užsienį, ten išmokomi vogti ir paleidžiami „dirbti“ didmiesčių prekybos centruose, turguose. Nustatoma, kiek ir ko vaikas turi pavogti, o įvykdęs užduotį parvežamas atgal ir gauna šiokių tokių dovanų.
Kiekvienam užverbuotajam nustatomos užduotys, kalbant žargonu, vienas tampa „arkliu“ – išneša vogtus daiktus, kitas „džokeriu“ – juos surenka ir padeda į nurodytas vietas.
Bylos keliauja į teismus
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys sako, kad vaikų grobimo, jų įtraukimo į nusikaltimus problema teisėsaugai gerai žinoma. Štai ir dabar teismui ką tik perduota byla, kurioje kaltinami asmenys, vežę į Daniją vagiliauti 13 metų paauglį iš Biržų rajono. Teisme ir dar viena byla, kurioje net vienuolika nukentėjusių prekybos žmonėmis aukų. Merginos buvo kviečiamos internetinėje erdvėje dirbti manekenėmis, tačiau atsidūrė pornografinio pobūdžio svetainėje. Prieš smalsių svetainės lankytojų, mokančių nemažus pinigus, akis merginos nusirengdavo.
Spaudoje buvo rašyta, kad pernai Panevėžio apygardos prokuratūra baigė tirti ir teismui perdavė didelės apimties prekybos žmonėmis bylą. Aštuonių asmenų grupė kaltinta užsienyje išnaudojusi parduotus šalies gyventojus. Jie Vokietijoje buvo verčiami sukčiauti ir vogti, o pasisavinti pinigai, automobiliai ir kiti daiktai būdavo siunčiami į Lietuvą. Įtariamieji kaltinami ne tik prekyba žmonėmis, bet ir nusikalstamu būdu įsigytų daiktų laikymu.
R. Vagrys sako, kad tai specifinė prekybos žmonėmis forma, kai nukentėjusieji yra išnaudojami nusikaltimams užsienyje daryti. Juodasis verslas – prekyba žmonėmis, pasak prokuroro, vyksta visą laiką. Tikrieji jo mastai nėra nustatomi, o visi nusikaltimai neišaiškinami.
Pasimetusio vaiko pamoka
Apie pavojų patekti prekiautojams į nagus vaikai turėtų žinoti nuo pat mažens. Kaip teigia Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė N. Kurčinskaja, pats laikas šia problemai skirti daugiau dėmesio ir valstybei deramai pradėti rūpintis savo vaikais.
Ar išaiškinama vaikui, paaugliui, kokie pavojai jam gresia? Ar jie žino, kas yra prekyba žmonėmis, vergovės pančiai? N. Kurčinskajos nuomone, tikrai ne. Mokyklose turėtų vykti privalomi pokalbiai, vaikams reikėtų aiškinti, pasakoti, pateikti pavyzdžių.
Dingusių žmonių šeimų paramos centras nuo seno puoselėja gražią idėją ir netrukus ketina ją įgyvendinti. Visų pirma Vilniuje, o paskui galbūt ir kituose miestuose. Judrioje, matomoje vietoje bus pastatyta skulptūra, vaizduojanti pasimetusį, išsigandusį vaiką. Vietą skulptūrai miesto valdžia jau skyrė, vaikas turėti įsikurti netoli Moksleivių namų. Darbo imasi garsus skulptorius Romas Kvintas, tad tikimasi, kad skulptūra bus įspūdinga, prikaustanti dėmesį.
„Kiekvienas tėvas turės puikią progą paaiškinti vaikui, ką daryti, kad nepatektų į tokią situaciją, pamokyti, ko reikia vengti, kaip elgtis“, – sako N. Kurčinskaja.
Ji pasakoja apie Londone esantį vergovės muziejų, į kurį atvestiems vaikams aiškinama, kas buvo vergovė ir kokios šiais laikais gali būti vergovės formos.
Gegužės 25-ąją minima Tarptautinė dingusių vaikų diena. Dingusių žmonių šeimų paramos centro iniciatyva Seimas 2006 metais šią dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą.
Šios dienos tikslas – ne tik užjausti tuos, kurių vaikai dingo be žinios, bet ir skatinti užkirsti kelią šiam reiškiniui. Siekiama atkreipti tėvų dėmesį į turiningą atžalų laisvalaikį, o vaikus informuoti apie gresiančius pavojus.
Nauji apgaulės būdai
Karštoji telefono linija veikia daugiau kaip dešimt metų, nemokamu numeriu 8-800-26161 paskambinusieji praneša apie dingusius žmones, išsako savo bėdas, prašo patarimo.
N. Kurčinskaja sako, kad neseniai buvo sulaukta sunerimusio vyro skambučio. Jis pasakojo, kad žmona su penkiolikamete dukra, abi sergančios vienoda liga, ketina važiuoti į užsienį gydytis. Atsirado organizacija, kviečianti tokius ligonius vykti į Tibetą ir žadanti, kad ten bus padėta pasveikti – ir kelionė, ir gydymas neva nemokami. Surinkus reikiamą žmonių skaičių autobusas išvyks.
„Vyrui įtarimą sukėlė, kad tokios paslaugos siūlomos visiškai veltui, ir jis, susiradęs mūsų telefono numerį, paskambino. Iš karto ėmėmės aiškintis, ir greitai supratome, kad organizacijos, siūlančios tokią dosnią dovaną, iš viso nėra, niekas tokių kelionių neorganizuoja“, – paaiškino N. Kurčinskaja.
Įgudę nusikaltėliai suranda įvairių būdų išvilioti žmones iš namų, paimti jų asmens dokumentus. Pastaruoju metu į užsienį išvežama labai daug benamių, socialinį pagrindą po kojomis praradusių žmonių – jie priviliojami gerais uždarbiais, galimybe pamatyti pasaulio, turėti stogą virš galvos.
Užkibusiesiems ant kabliuko tenka be atlygio dirbti sunkius darbus žemės ūkio įmonėse, fabrikuose, dirbtuvėse – kalbos nemokantys, dokumentų neturintys, socialinių įgūdžių stokojantys žmonės priversti taikytis su tokia padėtimi, retam pavyksta ištrūkti.
Prekiautojų žmonėmis akys krypsta intelekto sutrikimų, proto negalią turinčių žmonių link. Per metus karštąja telefono linija buvo gauti aštuoni pranešimai dėl tokių žmonių išnaudojimo, du skambučiai buvo iš Panevėžio krašto.
Tiesia pagalbos ranką
Vis dėlto aktualiausios yra prostitucija ir kitokios seksualinio išnaudojimo formos. „Prostitucija ir prekyba žmonėmis yra neatskiriami reiškiniai, – konstatuoja N. Kurčinskaja. – Daugumos moterų sutikimą būti parduotoms lemia beviltiška pačių ir jų vaikų ekonominė padėtis, todėl tokį „pasirinkimą“ vertiname kaip niekinį.“
Pasak ekspertės, prekybos žmonėmis auka negali būti ir nėra kaltinama.
„Atvirkščiai: kiekvienai moteriai – nesvarbu, ar ji buvo parduota prievarta, ar pati pasirinko prostituciją kaip būdą užsidirbti, – reikalinga visapusiška pagalba ir palaikymas, saugi emocinė atmosfera ir galimybė pradėti gyvenimą iš naujo“, – sako Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė.
Nukentėjusiesiems pagalbos ranką tiesia ir „Caritas“, nuo 2001 metų įgyvendinantis projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“. Pagalba teikiama Kauno ir Vilniaus arkivyskupijose, Telšių, Vilkaviškio, Šiaulių, Panevėžio vyskupijose.
Projekto interneto svetainėje skelbiama, kad nuo 2001 metų į „Caritą“ kreipėsi 620 žmonių, iš jų 60 procentų buvo prekybos žmonėmis aukos, išnaudotos Vokietijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Čekijoje, Italijoje, Olandijoje. Kitos moterys buvo įsitraukusios ar įtrauktos į prostituciją Lietuvoje. Nukentėjusiųjų amžius – nuo 12 iki 42 metų.
