Būrius kylančių kormoranų nufilmavo Juodkrante važiavęs vyriškis. Panašu, kad šių juodųjų paukščių ten šimtai. Žmogų toks vaizdas ir sužavėjo, ir nustebino: „Čia kaip apokaliptinis vaizdelis.“
Ne ką mažiau jei ne daugiau kormoranų mariose užfiksavo ir TV3 žinių komanda. Anot gamtininkų, taip kormoranai maitinasi – būriu suveja žuvis į kokį užutekį, o tada jau negalinčias pasprukti gaudo.
„Aplinkui yra vanduo. Maitinasi jūroje ir mariose. Iš Juodkrantės kolonijos galima pamatyti prie Latvijos, prie Ventspilio netgi nuskrenda žieduoti kormoranai radijo davikliais. Kol kas žmogus bejėgis su jais konkuruoti“, – sako Klaipėdos universiteto gamtininkas Gediminas Gražulevičius.
Tačiau žmogus konkuruoja. Jei jūroje žuvies užtenka ir mums, ir paukščiams, tai mariose žvejams su šiais būriais tenka kovoti dėl kiekvienos žuvelės. Tad kormoranai tarp šio amato moterų ir vyrų nėra patys populiariausi paukščiai.
„Tos žuvies, sako mariose mažėja, tai visą laiką kaltė visa žmogui. O tuos išteklius naudojam visi. Mes jo nelabai ir mėgstam. Kirais žavimės, antimis šiaurinėmis, garniais, kurie labai panašūs savo mityba ir gyvenimo būdu, bet kai jų mažai. Tai jie mums kažkuo yra stebuklingi“, – kalba žvejys Karolis Tamulis.
O vietoje sučiuptą žuvį, kormoranai gabenasi į mišką šalia Juodkrantės. Tiksliau tai, kas iš dalies jo liko. Kai kurioms ten augusioms pušims buvo daugiau nei 200 metų. Kormoranai miške sukasi lizdus. Priklausomai nuo medžio amžiaus ir būklės nuo dviejų iki 26 viename medyje. O visa suvirškinta žuvis iš paukščių kūno turi kažkaip pasišalinti.
„Jie tai atrodo, nes buvo paveikti kormoranų išmatų. Jose yra rūgščių, kurios veikia tiek patį kamieną, šakas. Kadangi jos tokios baltos, uždengia ir spyglius, tai negali vykdyti fotosintezės augalas ir dėl to silpsta, po kurio laiko šakos pradeda lūžti. Ir kaip matom dabar – stovi stuobriai“,– aiškina Kuršių nerijos nacionalinio parko biologas Modestas Bružas.
Tačiau gamtininkai sako, kad tokio vaizdo nereikia išsigąsti. Esą kormoranai miškui duoda net naudos. Paklotė žaliuoja ir toliau, vietoj spygliuočių jau stiebiasi lapuočiai. Kormoranų pamesta žuvimi vaišinasi žvėrys, čia atsirado devynios Lietuvai naujos vabalų rūšys.
„Bet jis nėra toks, kaip pasakytume, sunaikintas visai miškas. Jis yra pakeistas. Šituose stovinčiuose sausuoliuose tuoj pat gali gyventi paukščiai. Uoksuose iškaltuose geninių paukščių gali dienoti šikšnosparniai. Jais maitinasi smulkesni gyvūnai – vabzdžiai, vabalai medieną gali skaidyti“, – kalba M. Bružas.
Gamtininkai skaičiuoja, jog šalia Juodkrantės gyvena beveik 8000 kormoranų. Kolonija taip sunaikino 30 hektarų miško. Tad dabar beveik kasmet paukščius gamtininkai vaiko ir šūviais, ir kitomis garsinėmis priemonėmis, kad kolonija apsigyventų vis toliau nuo sengirės.
„Daug valandų ir ne vieną dieną naudojant šias priemones, perintys paukščiai išbaidomi iš savo lizdų, jiems neleidžiama nutūpti ir toliau šildyti savo dėčių ir tokiu būdu atšaldomos kormoranų dėtis, neišsirita jaunikliai“, – sako ornitologas Saulius Rumbutis.
Gamtininkai pastebi, įprastai tarpusavyje konkuruojantys, net vienas kito lizdus apvagiantys, kormoranai žmonių baidomi susitelkia, mat mato bendrą grėsmę keliantį priešą. Anot gamtininkų, baidymo metais šie paukščiai net jauniklių iš lizdų nemėto, kaip dažnai nutinka palikus juos ramybėje. Tad specialistai svarsto kitus baidymo būdus.
„Galima būtų naudoti, sakykim, lazerį. Lazerio šviesos spindulį. Kormoranai jo taip pat bijo, bet tai būtų gerokai brangesnis metodas ir dar klausimas kaip jis pasiteisintų kada yra nelygus reljefas, kada medžių aukščiai nevienodi. Turi savų pliusų, savų minusų“, – teigia S. Rumbutis.
O poilsiautojai didelės problemos nemato. Taip, sako, miško gaila. Bet juk tai gamta – ji susireguliuos pati:
„Na, gan „paškūdinas“ tas vaizdas. Aš pirmą kartą irgi. – Tai labai gerai, tas pirmas įspūdis gerai ir yra. – Baisiai atrodo. – Ar reikia kormoranus vaikyti ar dar kažką daryti? – Jei jie vienoje vietoje sėdi, tegu sėdi. Nereikia vaikyti, va, yra į ką pažiūrėti.“
„Manau, kad tai gamtos dalis, jinai turi teisę būti ir džiuginti taip mus.“
„Taip va, pamatyti visą laiką įdomu. Nunykęs miškas. Nemačius tokio reginio. Įdomu pasižiūrėti.“
Gamtininkai įsitikinę – jei kormoranai bus medžiojami, o ne baidomi, jų vietą užims kiti. Mat pasiekusi savo piką kolonija ne didėja, o migruoja. Dar XIX amžiuje kormoranus dėl jų sugebėjimo išmatomis naikinti miškus, masiškai medžiojo visoje Europoje.
Po šimtmečio kolonijos atsikūrė ir pritrūkusios vietos ėmė migruoti. Taip iš Lenkijos bei Danijos į Lietuvą pirmieji kormoranai atskrido dar 1989-iais. Dabar pasiekusi 8000 paukščių skaičių kolonija nustojo plėstis – naujokai išskrenda į kitas Lietuvos dalis ar net užsienio šalis.
