Volstrytą nuo „juodojo pirmadienio“ – ko gero rimčiausios akcijų rinkos krizės po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų – išgelbėjo nedarbo diena: prekyba akcijomis nevyko, nes JAV buvo švenčiama Martino Luterio Kingo gimimo diena, rašo Italijos dienraštis „Corriere della Sera“.
Akcijų rinką griovė baimė dėl JAV ekonomikos
Visame likusiame pasaulyje biržos užvakar išgyveno vieną dramatiškiausių dienų per pastaruosius metus, galbūt pačią blogiausią po griūties, prasidėjusios po rugsėjo 11-osios išpuolių JAV. Ir vis dėlto dėl naująjį „juodąjį pirmadienį“ sukėlė Amerikos ekonomika, tvirtina dienraštis. Baimė dėl galimos JAV ūkio recesijos tampa vis labiau apčiuopiama, prezidento Busho praėjusį penktadienį pristatytas priemonių mokesčių srityje paketas visiems pasirodė nepakankamas. Ir štai užvakar, pradedant Azijos regionu – Mumbajuje (buv. Bombėjuje), pavyzdžiui, buvo užfiksuotas pats didžiausias akcijų kurso smukimas per visą prekybos biržoje istoriją (7,13 proc.) – vertybinių popierių kurso smukimas sužlugdė prekybą daugelyje pasaulio regionų. Akcijų kursai ne mažiau dramatiškai smuko Šanchajuje ir Honkonge (atitinkamai 5,14 ir 5,49 proc.). Po to atėjo Europos eilė, rašo„Corriere della Sera“. Per serijinę akcijų griūtį pasižymėjo Madridas (7, 54 proc.) – dėl kurso smukimo pirmadienį patirti nuostoliai čia buvo patys didžiausi per praėjusius 20 metų. Frankfurte akcijų vertė smuko daugiau nei 7 proc., Londone – 5,48 proc., Paryžiuje – 6,83 proc. Kitais žodžiais tariant, biržos buvo triuškinamos visoje Europoje, ir dera pastebėti, kad „Piazza Affari“ (finansų, valiutų ir fondų birža Italijoje), kurioje „S&P-Mib“ indeksas sumažėjo 5,17 proc., kursų kritimas galų gale pasirodė esąs ne toks dramatiškas, pastebi dienraštis.
Bendra Europos kapitalizacija po „juodojo pirmadienio“ sumažėjo beveik 440 mlrd. eurų (jei tiksliai – 437 mlrd.). Tai rekordinis skaičius. Didžiausioji praradimų dalis susijusi su bankų ir draudimo vertybiniais popieriais, nukentėjusiais nuo ilgos hipotekos kreditų krizės. Be to, JAV ir Vokietijos bankai jau pradeda už tai mokėti: užvakar Vokietijos valstybinis bankas „WestLb“ pranešė patyręs daugiau nei 1 mlrd. eurų nuostolį. Be to, tuo pat metu buvo atidarytas kredito nevykdymo apsikeitimo („credit default swaps“) sandorių „antrasis frontas“. Tai savotiški draudimo polisai, dengiantys kredito nevykdymo riziką.
Tačiau biržos krizė įtraukia visas ekonomikos šakas, todėl tokiais atvejais operatoriai pardavinėja viską, įskaitant ir vertybinius popierius, kurie dar išlaiko tam tikrą pelningumo koeficientą, kad nukreiptų likvidumą mažiau rizikingų finansinių instrumentų (pavyzdžiui, valstybės obligacijų) kryptimi, rašo „Corriere della Sera“. Kai kurių analitikų manymu nuosmukis dar nesibaigė. Užvakar, pavyzdžiui, investicinio banko „Morgan Stanley“ pranešime buvo teigiama, kad dar neatėjo laikas pirkti, nors, lyginant su pirmąjį 2007-ųjų pusmetį pasiektomis didžiausiomis akcijų vertės ribomis, akcijų paketai jau atpigo vidutiniškai daugiau nei 20 proc. Dabar visų žvilgsniai nukreipti į Volstrytą, kuris vėl atsidarė antradienį. Tačiau jau yra tam tikrų signalų, informuojančių, kaip gali reaguoti Amerikos birža: ateities sandoriai, kurie paprastai nurodo atskirų vertybinių popierių kurso kitimo tendencijas, pranašauja teorinį 4 – 5 proc. smukimą, teigia dienraštis.
Klausimas tik vienas: ar ilgai truks ir ar stipri bus recesija
JAV dienraštis „The New York Times“ taip pat sutinka su tuo, kad yra požymių, jog antradienį atsidarius Volstryto biržoms jas užgrius masinio atsikratymo akcijomis banga.
Pasak dienraščio, visuotinis nerimas dėl JAV ekonomikos būklės neigia populiarią teoriją, neva Europa ir Azija dabar jau nebe taip, kaip praeityje, priklauso nuo Amerikos ekonomikos – taip pat ir dėl to, kad jos prekiauja tarpusavyje. Ši vadinamoji „atkabinimo teorija“ buvo naudojama siekiant paaiškinti, kodėl tokių šalių kaip Kinija ir Vokietija ekonomika ir toliau aktyviai auga, nors augimo tempai JAV mažėja.
„Rinka anaiptol nėra įsitikinusi, kad šis ryšys nutrūkęs, ir ji ko gero teisi“, - teigia „Deutsche Bank“ banko Londono skyriaus vyriausiasis ekonomistas Thomas Mayeris. Dabar, pasak jo, daugelis įsitikino, kad „apie tai ginčytis jau neverta“. Vienintelis klausimas, anot T. Mayerio – ar stipri bus ir ar ilgai truks recesija.
Ekspertai pabrėžia: kad ir kiek tiltų, kelių ir elektrinių pastatytų Kinija, kad ir kiek naujų automobilių parduotų Indija, nuosmukio JAV banga sudrebins visos Azijos ekonomiką, rašo „The New York Times“.
„Jei vartotojas Amerikoje nebepirks prekių, tai atsilieps Azijai“, - aiškina „Moody‘s Investors Service“ atstovė Deborah Schuller, atsakinga už Azijos regiono kreditus. Pasak jos, didžioji dalis gerais reitingais išsiskiriančių Azijos korporacijų yra pajėgios atlaikyti 9 mėnesių trukmės recesiją Amerikoje, tačiau jeigu ji užsitęstų 12 mėnesių ar ilgiau, gali kilti rimtų problemų.
Prie netikrumo jausmo Azijoje prisideda ir būgštavimai dėl Kinijos. Privataus nekilnojamojo turto rinką ten krečia karštinė, bankrutavo dešimtys nekilnojamojo turto vystymo bendrovių. Pasak dienraščio, ir Azijoje, ir Europoje bankams skaičiuojant nuostolius dėl investicijų į JAV hipotekos kreditų rinką, galima tikėtis naujų sukrėtimų.
Neramus antradienis Volstryte
Antradienį atsidarius JAV biržoms pagrindiniai indeksai pirmosiomis prekybos minutėmis smuko vidutiniškai 4 proc., pranešė „Bloomberg“. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas vos prasidėjus prekybai nukrito 3,58 proc., lyginant su paskutiniąja iki „juodojo pirmadienio“ prekybos sesija. „Standard & Poor's 500“ sumažėjo 3,73 proc., o „Nasdaq Composite“ – 4,65 proc.
JAV Federalinė rezervų sistema, stengdamasi užbėgti už akių galimai krizei, antradienio rytą metė kozirį, tarpbankinių palūkanų normą sumažinusi iškart 0,75 proc. – iki 3,5 proc. Apie tai buvo pranešta likus valandai iki prekybos JAV biržose pradžios.
JAV Federalinio rezervų banko Atvirosios rinkos komiteto antradienį išplatintame pranešime sakoma, kad toks sprendimas buvo priimtas „pablogėjus ekonominės raidos prognozėms ir didėjant spaudimui augimo perspektyvoms“. Nors pareiškime konstatuojama, kad trumpalaikio finansavimo problemos finansų rinkose šiek tiek sumažėjo, vis dėlto „esminės finansinės sąlygos ir toliau blogėja, o verslo ir namų ūkių kreditavimo sąlygos išlieka sudėtingos“. Atvirosios rinkos komitetas taip pat pripažino, kad jo turima informacija liudija apie gilėjančią krizę statybų sektoriuje bei blogėjančią padėtį darbo rinkoje.
Artėja pasaulinė krizė?
Austrijos dienraštis „Der Standart“ paskelbė interviu su žymiu JAV finansininku George‘u Sorosu. Jis pareiškė manąs, kad artėja pati sunkiausia finansinė krizė nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. G. Sorosas dienraščiui sakė, kad mažai ko tikisi iš JAV prezidento Busho pasiūlyto skubių priemonių šalies ekonomikai stimuliuoti paketo. Situacija esą dabar kur kas rimtesnė, nei bet kurios po 1945 m. kilusios krizės išvakarėse. G. Sorosas pažadėjo viename iš savo straipsnių išanalizuoti dabartinę padėtį, nors pastebėjo, kad tai būtų tik labai glaustas situacijos paaiškinimas.
„Susiklosčiusi padėtis gana sudėtinga. Egzistuoja esminiai prieštaravimai, kurie darė poveikį pastaraisiais metais vykdomai politikai. Jie kilo iš to, ką aš vadinu „rinkos fundamentalizmu“. Mes iš tikrųjų galime susidurti su rimta finansine krize“, - interviu „Der Standart“ sakė G. Sorosas.
