Po ilgo stumdymosi Seimas vis dėlto nusprendė, jog referendumas dėl būsimos Visagino atominės elektrinės (VAE) įvyks. Lietuvos viešajame gyvenime jau seniai niekam dėl nieko ne gėda. Valdančiajai koalicijai, matyt, irgi ne gėda, kad prie referendumo prieita, kaip dabar prieita.
Gėdos nebuvimas reiškia ir kitą dalyką – galima nusispjauti ant veiksmo logikos. Iš tiesų ranka numota į demokratiją, nors demokratinė procedūra pabrėžtinai išlaikyta.
Demokratija racionali. Žmogus turi suprasti, ką renkasi. Bet galima taip viską susukti, taip skleisti informaciją, kad niekas nieko nesuprastų.
Iš vieno sovietinio anekdoto liko tiktai populiarus klausimas: „Jums šaškių reikia, ar važiuoti?“ Klausimo neįmanoma suprasti be konteksto. O jis paprastas, tarybinis: žmogus laukė taksi, prie jo privažiavo privatininkas, pasiūlė pavežti. Žmogus jam sako – ne, aš laukiu taksi. Privatininkas savo ruožtu išrėžė tą klausimą apie šaškes. Turėjo omeny juodus ir baltus kvadratėlius – toks taksi ženklas įprastas ir dabar. Reikia manyti, kad pašnekovai galų gale vienas kitą suprato. Gal net keleivis numojo ranka į „šaškes“ ir nusprendė tiesiog važiuoti. Tačiau tas „tiesiog važiuoti“ reiškia, kad skaitiklio nėra ir iš keleivio gali paprašyti „kiek negaila“.
Referendumas už „Hitachi“
Referendumas dėl VAE gali virsti mažai ką besuprantančių žmonių balsavimu, nors klausimas suformuluotas labai aiškiai. Reikia atsakyti „Taip“, arba „Ne“ teiginiui: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“.
Bet Seimas jau pritarė koncesijos sutarčiai su Japonijos ir JAV kompanija „Hitachi-GE Nuclear Energy“. O kur pažymėjimas su antspaudu, kad tauta pritaria branduolinei energetikai? Dievulėliau, ką daryti – gal tą pritarimą reikėtų kaip nors gauti, nors vežėčios jau pajudėjo?
Tai labai lietuviška – pirmiau pradedama ką nors daryti, paskui susizgrimbama, kad trūksta kelių popierių. Mažesniais mastais tai vadinama nelegalia statyba. Kaip rodo Lietuvos tikrovė, dėl nelegalios statybos galima išsiverkti, kad nenugriautų.
Pilietis gali būti už branduolinę energetiką, tačiau prieš konkretų „Hitachi“ projektą. Tai du skirtingi dalykai. O referendume klausimas apskritai dėl atominės energetikos nenorom virs klausimu dėl „Hitachi“ reaktoriaus. Einantį prie balsadėžių lietuvį bus galima paveikti rodant į jau nuveiktus darbus: tiek padaryta, o tu savo balsu gali viską sužlugdyti.
Atsako tie, kas manipuliuoja
Dedant politinius taškus ant „i“ tenka pripažinti, kad visa atsakomybė dėl nedemokratiško branduolinių projektų stūmimo tenka valdančiajai politinei jėgai – Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Ši partija turėjo galimybę išsamiai nušviesti Lietuvos energetikos problemas ir perspektyvas, organizuoti specialistų diskusiją ir galiausiai rasti būdą paklausti piliečių, ar jie nori branduolinės jėgainės, už kurią bus atsakinga Lietuvos valstybė. Ir tik po to rūpintis koncesija.
Tačiau TS-LKD pasirinko siauro politikavimo, manipuliacijų, partinių žaidimų kelią. Atsikleidė šios partijos požiūris liaudį: ši nieko nesuprantanti, todėl jos nereikia nei šviesti, nei su ja tartis.
Tie, kurie siekė ir pasiekė referendumo, padarė gerą darbą. Tačiau tai nereiškia, kad referendume bus nuspręsta remiantis racionaliais argumentais. Ir kas galėtų paneigti, kad techniniai ir finansiniai VAE projekto dalykai bus politizuoti. Siekiant vienokio ar kitokio referendumo rezultato rinkėjai bus gundomi, mulkinami ir gasdinami.
Anaiptol ne pati seniausia branduolinė technologija Lietuvai peršama pasitelkiant seną kaip pati politika metodą – manipuliaciją.
O referendumas, žinoma, gerai.
