Seimo valdyba praėjusią savaitę priėmė sprendimą sudaryti darbo grupę Kriminalinės žvalgybos bei kitų įstatymų pataisoms parengti, o darbą pavedė baigti iki birželio 30 dienos. Grupės vadovu paskirtas J.Sabatauskas neslepia – spėti laiku tikriausiai nepavyks, nusprendus Seimo posėdžius rengti ir penktadieniais.
„Labai nuliūdino valdybos sprendimas. Tą pačią dieną, kai pristačiau sprendimą dėl grupės, iš karto po to valdyba priėmė sprendimą daryti plenarinius posėdžius ir penktadieniais. Tai sakau, kada mums dirbti? Buvo trečiadieniais ir penktadieniais mūsų darbo laikas (numatytas), dabar sunkiai įsivaizduoju, kaip reikės spėti, arba reikės nepaisyti (termino)“, – BNS sakė J.Sabatauskas.
Slaptos informacijos panaudojimas
Darbo grupė sudaryta po TTK tyrimo, ar tinkamai elgiamasi su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, kurio išvados kovo pabaigoje buvo patvirtintos Seime. Jas priimdamas Seimas konstatavo, kad šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia manipuliuoti slaptomis kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis pažymomis, ir nusprendė parengti atitinkamų įstatymų pataisas.
„Pagrindinis kriminalinės žvalgybos tikslas – kova su nusikalstamumu, išaiškinti padarytą nusikaltimą arba užkirsti kelią daromam nusikaltimui. Po to, kai paaiškėja, kad nusikaltimo nėra, pagal įstatymus ta informacija turėtų būti sunaikinama, deja, ji dažnai būna ne sunaikinama, o panaudojama kitais tikslais. Komitetas tada padarė išvadą, kad ta informacija gali būti naudojama tik nusikaltimų prevencijos tikslais, o ji dabar panaudojama ir tarnybinei nuobaudai, ir pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, kai papildomai teikiama informacija apie asmenį. Bet kas ten teikiama? Žmogus nusikaltimo nepadarė, bet metama dėmė ant žmogaus, kuris niekuo dėtas“, – sakė J.Sabatauskas.
Pasak komiteto vadovo, pataisomis būtų griežčiau apibrėžiami atvejai, kuomet būtų galima laikyti ir panaudoti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją, jei ji nepasitvirtino. „Siūlysime tiksliau reglamentuoti, kaip su ja turi būti elgiamasi, ypač tais atvejais, kai ji nepasitvirtino, nes faktiškai turi būti sunaikinama. Jei ji reikšminga kitų nusikaltimų prevencijai, jei gali būti naudinga, tam ji gali būti naudojama, bet šiandien įstatymas leidžia ir kitais atvejais“, – pabrėžė J.Sabatauskas.
TTK tyrimą dėl „dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“ atliko parlamento pavedimu. Tyrimas inicijuotas, kai prezidentė, vadovaudamasi slaptomis pažymomis, pareikalavo iš pareigų atleisti dalį viceministrų, švietimo ir mokslo ministru neskyrė Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Vydo Gedvilo.
Korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi pateikti vadovams informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, siekiant įvertinti asmens patikimumą.
