Birželio mėnesio laikraščio "Sportas" rubrikoje "Pokalbis" - interviu su "Sportas visiems" vicepezidentu Giedriumi Grybausku, dalyvavusiu Tarptautinio olimpinio komiteto "Sportas visiems" konferencijoje Peru. Šį savaitgalį G.Grybauskas pasinėręs į "Sportas visiems" festivalio renginius Palangoje.
Limoje (Peru) Tarptautinio olimpinio komiteto „Sportas visiems“ konferencijoje dalyvavo 512 delegatų iš 94 pasaulio valstybių. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ viceprezidentas Giedrius Grybauskas teigia, kad visi konferencijos delegatai vieningai sutarė, kad „Sportas visiems“ – tai pirmiausia socialinis reiškinys. Kokios sporto visiems tendencijos vyrauja pasaulinėje erdvėje? – paklausėme iš konferencijos sugrįžusio G. Grybausko.
Nėra lengva suderinti skirtingų šalių sporto sistemas, nes vienose sportas visiems yra efektyviai veikiantis procesas, o kitose – ne. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių, bet labiausiai nuo tos šalies ar netgi žemyno gyventojų mentaliteto ir ekonominės raidos. Šie veiksniai ir lemia, kaip žiūrima į sportą.
Vienos šalys ar atskiros organizacijos tai supranta kaip svarbų prioritetą darbui su vaikais jau nuo darželio. Kitos šalys daugiau akcentuoja renginius, programas, akcijas. Bet visi sutaria, kad sportas visiems – tiek judėjimas, tiek atskiros programos – tai visų pirma socialinis reiškinys.
Kiek dėmesio finansiškai ar kitokia parama sulaukia „Sporto visiems“ judėjimas – puikus rodiklis, kiek šalis yra stipri ekonomiškai. Tai reiškia, kad žmonės pirmiausia turi galimybių sportuoti, o jei neturi, tai gali reikalauti jų iš vietos valdžios – įrengti bėgimo ir dviračių takus, žaidimų aikšteles.
Būtų neatsakinga išskirti vieną teoriją ar iškelti vieną hipotezę, kokios yra tikrosios ar realios tendencijos, kalbant apie sportą visiems. Jau niekas nebesiginčija, kad sportas visiems, arba kitaip vadinamas masinis judėjimas, ar masinis sportas, yra bet kurios šalies sporto sistemos dalis.
Augant šalių ekonomikai, sportas visiems daro vis didesnę įtaką žmonių socialinei kultūrai. Galima teigti, kad šis judėjimas sudaro sąlygas konkrečiam ir atsakingam vietos valdžios ir gyventojų sąmoningam bendravimui. O tai reiškia, kad gyventojų sportavimo sąlygų sudarymas tampa atsakingos politikos dalimi.
Koks „Sportas visiems“ judėjimas šiandien Lietuvoje?
„Sportas visiems“ Lietuvoje per 20 veiklos metų išaugo ir šiuo metu jungia 19 šalies skėtinių organizacijų. Veikia daugiau kaip 500 sporto klubų. Kitos organizacijos narės dėl sėkmingesnio veiklos organizavimo turi kitą administracinę sistemą ne per sporto klubus, bet padalinius ar filialus.
Kiekvienų metų pabaigoje Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ rengia organizacijų sporto klubų konkursus, išrenka ir skatina pačius geriausiuosius. Konkursas skirstomas pagal kelias veiklos kategorijas, nes klubų veikla yra labai įvairi. Vieni klubai užsiima tik vienos sporto šakos veikla, tarkime, bėgimu, kiti gyventojams siūlo daugiau kompleksinių renginių.
Daugumos klubų veikla, ypač mažesniuose miesteliuose, jau tapo tradicine, ir vietos gyventojams yra gerai žinoma. Suskaičiavus bendrą visų Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ organizacijų jungtinį veiklos vienų metų kalendorių, Lietuvoje vyksta daugiau kaip 300 „Sporto visiems“ renginių. Jų įvairovė didelė: žaidynės, varžybos, prevencinės mokomosios edukacinės stovyklos, konferencijos, seminarai.
Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ gana veikli, priekaištų tikriausiai nesulaukiate?
Sulaukiame, tačiau tie priekaištai nepagrįsti. Kartais mus kritikuoja dėl per didelio finansavimo. Tačiau niekas iš esmės nesidomi ir nesigilina, kiek yra organizacijų ir kokia veikla jos užsiima. Pastaruoju metu vienu iš vertinimo kriterijų tapo kooperuotas veiklos finansavimas. Tačiau organizacijoms pradėjus deklaruoti kitus finansavimo šaltinius (ES fondai, ministerijų programų, projektų lėšos, savivaldybių dalinė parama renginiams, nario mokestis, rėmėjų lėšos) finansavimas buvo sumažintas.
Iš esmės 80 proc. „Sporto visiems“ organizacijų veikla yra visuomeninio pobūdžio. Jose nedirba rinkodaros specialistų, vadybininkų, komunikacijos specialistų. Varžybos ar renginiai, o jų savaitgaliais vienu metu kartais vyksta ne vienas ir ne du mažuosiuose miesteliuose, niekada nebus rodomos per televiziją, nes veiklos tikslas – ne sportinis rezultatas ar čempionų išaiškinimas. Renginių dalyviai – moksleiviai, studentai, darbuotojai, kaimo žmonės, pensinio amžiaus sulaukę senjorai – tai mūsų šalies gyventojai, nesivaržantys dėl olimpinių normatyvų įvykdymo.
Kokią matote sporto visiems perspektyvą?
Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ kartu su veiklos partneriais pagrindinis ateities uždavinys – aktyvi, reguliari ir ilgalaikė informacinė kampanija dėl sporto, kūno kultūros, judėjimo suteikiamos naudos. Per artimiausius 10 metų turime įgyvendinti šūkį „Judėjimo poreikio mentalitetas kiekviename iš mūsų“.
Žvelgiant ir analizuojant skirtingų šalių pavyzdžius bei lyginant juos su Lietuvos „Sporto visiems“ judėjimu, didelių pačios idėjos skirtumų tikrai nėra. Galbūt mums, kaip nedidelei valstybei, reikėtų sparčiau organizuoti informacines kampanijas, skatinti nuolat judėti, reguliariai mankštintis.
Taip pat reikėtų tendencingai greta ne vienus metus „dirbti“ su skaičiais, akcentuojant sportuojančiųjų skaičių nuotoliniu stebėjimu, tyrimų organizavimu, analize. Mažai laiko ir resursų naudojama šioms sritims
Gal ne taip greitai, bet mūsų šalyje, ypač mažesniuose miestuose, labai jaučiamas atvirų erdvių atsiradimas, t. y. sudaromos sąlygos gyventojams sportuoti, leisti laisvalaikį gamtoje su dviračiais, pasivaikščiojimais ir pan.
Gegužės 31 d. – birželio 2 d. Palangoje rengiamas tradicinis „Sportas visiems“ festivalis.
Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ šį festivalį rengia jau 20-ą kartą. Nuo pat pirmojo festivalio augo ne tik dalyvių, bet ir rungčių skaičius. Šiemet festivalio programoje – daugiau kaip 50 rungčių ir priemonių, kurias festivalio dalyviai galės stebėti kaip žiūrovai.
Nuo 1993 m. festivalyje jau dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Per pastaruosius trejus festivalius kuo daugiau renginių organizavome viešosiose erdvėse. Šiais metais, manau, tai pavyks padaryti puikiai, nes dėl stadiono rekonstrukcijos dar daugiau rungčių iškelsime į atviras miesto erdves.
Jubiliejinio festivalio proga ir minint sveikatingumo metus, Sveikuolių sąjunga rengs konferenciją „Sveikatingumo metai – sveikesnio gyvenimo Lietuvoje link“, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ – savo žaidynes, o Lietuvos šaulių sąjunga – jaunųjų šaulių sporto žaidynes.
Festivalio programa šiemet pasipildyta keliais naujais atrakcionais poilsiautojams, taip pat pristatysime naują sporto rungtį – paplūdimio tenisą.
Augant šalių ekonomikai, sportas visiems daro vis didesnę įtaką žmonių socialinei kultūrai. Galima teigti, kad šis judėjimas sudaro sąlygas konkrečiam ir atsakingam vietos valdžios ir gyventojų sąmoningam bendravimui. O tai reiškia, kad gyventojų sportavimo sąlygų sudarymas tampa atsakingos politikos dalimi.
Marytė Marcinkevičiūtė
