Praėjus beveik metams po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JT apskaičiavo, kad šiuo metu humanitarinės pagalbos reikia 21,8 mln. ukrainiečių.
„Karas ir toliau kasdien žudo, griauna ir perkelia gyventojus“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso pareiškime.
„Turime padaryti viską, ką galime, kad pasiektume sunkiausiai prieinamas bendruomenes, įskaitant tas, kurios yra netoli fronto linijos“, – sakė jis.
„Ukrainos žmonių kančios dar toli gražu nesibaigė – jiems ir toliau reikalinga tarptautinė parama“, – pridūrė jis.
Poreikiai yra tokie dideli, kad pagalbos organizacijos negali visų jų patenkinti, tačiau JT teigė, kad prašoma 5,6 mlrd. dolerių suma leis šiais metais pasiekti 15,3 mln. žmonių, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Iš šios sumos 1,7 mlrd. JAV dolerių (apie 1,6 mlrd. eurų) reikėtų skirti daugiau kaip keturiems milijonams Ukrainos pabėgėlių, apgyvendintų visoje Rytų Europoje.
Didžioji dalis šios sumos atitektų Lenkijai, kurioje gyvena daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ir Moldovai, kuri yra pagrindinė ukrainiečių, vykstančių toliau į Europą, tranzito šalis.
JT duomenimis, moterys ir vaikai sudaro apie 86 proc. visų pabėgėlių.
„Europa įrodė esanti pajėgi imtis drąsių kolektyvinių veiksmų, kad padėtų pabėgėliams“, – pareiškime teigė JT pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas Filippo Grandi.
„Tačiau neturime laikyti šio atsako ar priimančiųjų bendruomenių svetingumo savaime suprantamu dalyku“, – sakė jis.
„Reikalinga nuolatinė tarptautinė parama ir solidarumas, kol pabėgėliai galės saugiai ir oriai grįžti į savo namus – tai taip pat turi išlikti prioritetu“, – pridūrė jis.
Nuo karo pradžios humanitarinės organizacijos Ukrainoje stengėsi pasiekti žmones visoje šalyje. 2022 metais pagalbą ir apsaugos paslaugas gavo beveik 16 mln. žmonių, taip pat ir Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose teritorijose.
Ukrainoje „karas smarkiai paveikė pragyvenimo šaltinių prieinamumą ir sutrikdė rinkos stabilumą, ypač pietinėse ir rytinėse srityse, o tai dar labiau padidino humanitarines kančias“, sakoma pareiškime.
Jame įspėjama, kad „dauguma ukrainiečių sumažino maisto vartojimą ir išleido santaupas“, taip atkreipiant dėmesį į sparčiai augantį nedarbą, greitai didėjančią infliaciją ir nepakankamą socialinę paramą.
Nors daugumoje Ukrainos vyriausybės kontroliuojamų teritorijų galima įsigyti maisto ir kitų būtiniausių prekių, pabrėžiama, kad daugeliui žmonių „sunku įpirkti tokias prekes be grynųjų pinigų, kuponų ar paramos pragyvenimui.“
Jų „daug sunkiau gauti teritorijose, kurios nuolat bombarduojamos“, teigiama pranešime, kuriame akcentuojama kad per karą „sistemingai naikinama civilinė infrastruktūra“.
