Trims ketvirtadaliams pabėgėlių Rytų Afrikoje, remiamų pagal Jungtinių Tautų programą, racionas sumažintas iki 50 proc., pranešė PMP, o labiausiai nukentėjo pabėgėliai iš Etiopijos, Kenijos, Pietų Sudano ir Ugandos.
„Esame priversti priimti širdį veriantį sprendimą sumažinti maisto davinius pabėgėliams, kurių išlikimas priklauso nuo mūsų“, – teigė PMP vadovas Davidas Beasley (Deividas Bizlis).
Pasak jo, turimi ištekliai negali patenkinti didėjančios maisto paklausos visame pasaulyje.
Vakarų Afrikoje – ypač Burkina Fase, Kamerūne, Čade, Malyje, Mauritanijoje ir Nigeryje – PMP „smarkiai“ sumažino maisto davinius.
Organizacija perspėjo apie gresiančius sutrikimus Angoloje, Malavyje, Mozambike, Kongo Respublikoje, Tanzanijoje ir Zimbabvėje.
Antradienį PMP paprašė 426 mln. JAV dolerių, kad būtų išvengta bado Pietų Sudane, kur ilgus metus trukę konfliktai ir potvyniai privertė milijonus žmonių palikti namus.
Organizacijos teigimu, daugiau nei dviem trečdaliams gyventojų reikia humanitarinės pagalbos, o 8,3 mln. žmonių, įskaitant pabėgėlius, šiais metais patirs „stiprų ūmų badą“.
Karas Ukrainoje gerokai pablogino pasaulinę pabėgėlių krizę ir bado riziką, nes civiliams bėgant iš konflikto zonų pabėgėlių skaičius ne tik padidėjo 6 mln., bet ir pakilo prekių, ypač grūdų, kainos.
Šeštadienį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) apkaltino Rusiją naudojant grūdų iš Ukrainos, skirtų neturtingoms šalims, eksporto blokadą kaip „ginklą“.
Prieš Rusijos invaziją Ukraina buvo viena iš pirmaujančių grūdų eksportuotojų pasaulyje – ji eksportavo maždaug 12 proc. planetos kviečių, 15 proc. kukurūzų ir pusę saulėgrąžų aliejaus.
JT Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) teigė, kad dėl karo „dar dešimtys milijonų žmonių gali susidurti su maisto trūkumu“.
